Diplomatinės ir finansinės priemonės padeda verslui užmegzti ryšius su partneriais ir įsitvirtinti alternatyviose rinkose

Publikuota: 2015 m. liepos 27 d. pirmadienis

Ūkio ministras Evaldas Gustas Vyriausybėje pristatė birželio mėnesį šalies institucijų nuveiktus svarbiausius darbus, įvairinant Lietuvos eksportą ir mažinant nuostolius, patiriamus dėl Rusijos paskelbtų sankcijų.

Ieškodama naujų verslo rinkų ir verslo partnerių, Jerevane lankėsi Rytų partnerystės ir investicijų asociacijos delegacija (14 įmonių), kuri susitiko su Armėnijos ekonomikos ministro pirmuoju pavaduotoju, pristačiusiu Armėnijos ekonominę situaciją ir jos plėtros perspektyvas. Jerevane taip pat buvo surengtas trečiasis Lietuvos ir Armėnijos verslo forumas bei bendras Lietuvos, Armėnijos ir Irano verslo forumas. Per forumą pristatytas verslo klimatas Armėnijoje, laisvosios ekonominės zonos, Armėnijos mokesčių sistema ir logistiniai darbo su Armėnija ypatumai.

Siekiant stiprinti Lietuvos ir Ukrainos ekonominį bendradarbiavimą, Odesoje vyko šešioliktasis Lietuvos ir Ukrainos prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdis. Per jį buvo aptartos dvišalio Lietuvos ir Ukrainos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo perspektyvos. Ūkio ministras Evaldas Gustas ir Ukrainos infrastruktūros ministras Andrejus Nikolajevičius Pivovarskis pasirašė protokolą, kuriuo sustiprintas Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas prekybos, investicijų, transporto, energetikos, sveikatos ir socialinės apsaugos, informacinių technologijų, žemės ūkio ir kitose srityse.

Siekiant padėti Lietuvos maisto pramonės gamintojams įsitvirtinti Azerbaidžano rinkoje, buvo organizuotas Azerbaidžano distributoriaus „Azersun Holding“ atstovų vizitas į Lietuvą ir susitikimai su Lietuvos pieno ir mėsos produktų gamybos įmonėmis. Be to, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos LitMEA vadovas ir Lietuvos maisto gamybos įmonių atstovai susitiko su Lietuvos garbės konsulu Maroke ir aptarė maisto produktų eksporto į Maroką galimybes.

Siekiant sušvelninti Rusijos embargo pasekmes Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams, daliniam palūkanų kompensavimui papildomai skirta 1,65 mln. eurų grįžusių lėšų. Planuojama, kad iš šių lėšų sumokėtas palūkanas galės kompensuoti apie 350 įmonių. Tikimasi, kad ši lengvata padės smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams sumažinti verslo išlaidas ir padidins galimybes imtis naujų investicinių projektų.

Siekiant padėti maisto pramonės gamintojams įžengti į Afrikos rinką, baigiami tvarkyti mėsos ir pieno produktų eksporto į Alžyrą, kiaušinių ir kiaušinių produktų eksporto į Dramblio Kaulo Kranto Respubliką ir Gvinėją veterinarijos sertifikatų dokumentai.

Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame įtvirtinta nuostata, kad specialieji atašė gali vykdyti funkcijas ir kitose valstybėse, kuriose akredituotas diplomatinės atstovybės vadovas. Taip bus optimizuojama Lietuvos Respublikos ekonominių interesų atstovavimo užsienyje sistema ir komercijos atašė geografinis išdėstymas.

Institucijų nuveiktus darbus kas mėnesį apibendrina ir teikia Vyriausybei Ūkio ministerija. Įgyvendinami darbai numatyti Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio mėn. patvirtintame 2014–2015 metų veiksmų plane, kuriuo siekiama įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti Lietuvos įmonių nuostolius dėl Rusijos paskelbtų sankcijų. Š. m. kovo mėnesį planas dar buvo papildytas įvairiomis priemonėmis.

Šaltinis: ukmin.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »