Dviem trečdaliams turtingiausių Baltijos šalių gyventojų yra svarbu prisijungti prie labdaringos veiklos

Publikuota: 2015 m. gruodžio 28 d. pirmadienis

Du trečdaliai visų trijų Baltijos šalių turtingiausių gyventojų nurodo, kad jiems yra svarbu nuolat dalyvauti labdaros projektuose, o penktadaliui itin svarbi labdaros forma yra dalijimasis sukaupta patirtimi, asmeninėmis žiniomis, rodo SEB banko atlikta apklausa.

Kaip parodė tyrimas, dalyvauti įvairiuose labdaros projektuose svarbu net 70 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų, Latvijoje – 69 proc., o Estijoje – 65 proc. respondentų.

Analizuojant turtingiausių Baltijos šalių gyventojų įpročius aukojant labdarai, pastebėta, kad svarbiausia labdaros forma turtingiausi gyventojai visose trijose Baltijos šalyse laiko finansinę paramą – iš viso taip manančių yra 44 procentai. Kitos labdaros formos – aukojamos prekės ir dalijimasis sukaupta asmenine patirtimi, žiniomis – svarbiausios pasirodė atitinkamai 22 proc. ir 19 proc. turtingiausių respondentų Baltijos šalyse.

„Vertindami turtingiausių Baltijos šalių gyventojų dalyvavimą labdaros iniciatyvose, pastebime, kad, palyginti su visais apklaustaisiais, pasiturintys gyventojai pirmiausia linkę aukoti pinigus. Kita vertus, turtingiausi lietuviai išsiskiria tuo, kad pinigai, kaip auka, jiems atrodo mažiau svarbi, palyginti su kaimynų nuomone. Pavyzdžiui, 43 proc. turtingiausių Estijos gyventojų pirmiausia būtų linkę aukoti pinigus, Latvijoje taip manančių yra 41 proc., o Lietuvoje – 38 procentai“, – pastebi Aušra Survilienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės departamento direktorė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Baltijos šalyse stiprėja tendencijos, pastebimos ir tarp pasaulio turtingųjų – net penktadalis turtingiausių Baltijos šalių gyventojų būtų linkę paaukoti dalį savo palikimo ar sukaupto turto. Tiesa, šiuo klausimu lietuviai yra nuosaikesni (14 proc. respondentų) negu kaimynai latviai (23 proc.) ar estai (19 proc.).

„Šventinis laikotarpis ypatingas tuo, kad dar daugiau žmonių nori dalyvauti įvairiuose labdaros projektuose. Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojams svarbi labdaros forma ir toliau yra dalijimasis sukaupta patirtimi ar asmeninėmis žiniomis. Beveik penktadalis visų trijų Baltijos šalių turtingiausių gyventojų svarbią reikšmę teikia dalijimuisi sukauptomis asmeninėmis žinioms, dalyvavimui mentorystės programose. Lietuvoje šis labdaros būdas yra antras pagal dažnumą, kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje po finansinės paramos populiaresnis yra daiktų ar rūbų aukojimas“, – sako A. Survilienė.

Kalbant apie visų pajamų grupių apklaustus Baltijos šalių gyventojus, kaip svarbiausią labdaros priemonę jie nurodo aukojamas įvairias būtiniausias prekes ir drabužius – iš viso taip manančių 64 procentai.

Iš tyrime dalyvavusių visų pajamų grupių Baltijos šalių gyventojų daugiausia aukotų labdarai Latvijos gyventojų – 42 proc. respondentų šioje šalyje teikia ypatingą reikšmę labdaros iniciatyvoms ir dalyvavimui jose. Lietuvoje aukoti labdarai yra itin svarbu 38 proc. apklaustų šalies gyventojų, o Estijoje – 25 procentams.

Šiame pranešime naudojami 2015 m. atliktų apklausų Baltijos šalyse duomenys – SEB banko duomenys ir žiniasklaidos planavimo agentūros „Mindshare“ apklausos duomenys. Iš viso įvertinti 1 788 respondentų atsakymai.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »