Dviem trečdaliams turtingiausių Baltijos šalių gyventojų yra svarbu prisijungti prie labdaringos veiklos

Publikuota: 2015 m. gruodžio 28 d. pirmadienis

Du trečdaliai visų trijų Baltijos šalių turtingiausių gyventojų nurodo, kad jiems yra svarbu nuolat dalyvauti labdaros projektuose, o penktadaliui itin svarbi labdaros forma yra dalijimasis sukaupta patirtimi, asmeninėmis žiniomis, rodo SEB banko atlikta apklausa.

Kaip parodė tyrimas, dalyvauti įvairiuose labdaros projektuose svarbu net 70 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų, Latvijoje – 69 proc., o Estijoje – 65 proc. respondentų.

Analizuojant turtingiausių Baltijos šalių gyventojų įpročius aukojant labdarai, pastebėta, kad svarbiausia labdaros forma turtingiausi gyventojai visose trijose Baltijos šalyse laiko finansinę paramą – iš viso taip manančių yra 44 procentai. Kitos labdaros formos – aukojamos prekės ir dalijimasis sukaupta asmenine patirtimi, žiniomis – svarbiausios pasirodė atitinkamai 22 proc. ir 19 proc. turtingiausių respondentų Baltijos šalyse.

„Vertindami turtingiausių Baltijos šalių gyventojų dalyvavimą labdaros iniciatyvose, pastebime, kad, palyginti su visais apklaustaisiais, pasiturintys gyventojai pirmiausia linkę aukoti pinigus. Kita vertus, turtingiausi lietuviai išsiskiria tuo, kad pinigai, kaip auka, jiems atrodo mažiau svarbi, palyginti su kaimynų nuomone. Pavyzdžiui, 43 proc. turtingiausių Estijos gyventojų pirmiausia būtų linkę aukoti pinigus, Latvijoje taip manančių yra 41 proc., o Lietuvoje – 38 procentai“, – pastebi Aušra Survilienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės departamento direktorė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Baltijos šalyse stiprėja tendencijos, pastebimos ir tarp pasaulio turtingųjų – net penktadalis turtingiausių Baltijos šalių gyventojų būtų linkę paaukoti dalį savo palikimo ar sukaupto turto. Tiesa, šiuo klausimu lietuviai yra nuosaikesni (14 proc. respondentų) negu kaimynai latviai (23 proc.) ar estai (19 proc.).

„Šventinis laikotarpis ypatingas tuo, kad dar daugiau žmonių nori dalyvauti įvairiuose labdaros projektuose. Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojams svarbi labdaros forma ir toliau yra dalijimasis sukaupta patirtimi ar asmeninėmis žiniomis. Beveik penktadalis visų trijų Baltijos šalių turtingiausių gyventojų svarbią reikšmę teikia dalijimuisi sukauptomis asmeninėmis žinioms, dalyvavimui mentorystės programose. Lietuvoje šis labdaros būdas yra antras pagal dažnumą, kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje po finansinės paramos populiaresnis yra daiktų ar rūbų aukojimas“, – sako A. Survilienė.

Kalbant apie visų pajamų grupių apklaustus Baltijos šalių gyventojus, kaip svarbiausią labdaros priemonę jie nurodo aukojamas įvairias būtiniausias prekes ir drabužius – iš viso taip manančių 64 procentai.

Iš tyrime dalyvavusių visų pajamų grupių Baltijos šalių gyventojų daugiausia aukotų labdarai Latvijos gyventojų – 42 proc. respondentų šioje šalyje teikia ypatingą reikšmę labdaros iniciatyvoms ir dalyvavimui jose. Lietuvoje aukoti labdarai yra itin svarbu 38 proc. apklaustų šalies gyventojų, o Estijoje – 25 procentams.

Šiame pranešime naudojami 2015 m. atliktų apklausų Baltijos šalyse duomenys – SEB banko duomenys ir žiniasklaidos planavimo agentūros „Mindshare“ apklausos duomenys. Iš viso įvertinti 1 788 respondentų atsakymai.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje gyvenantys vaikai yra laimingi

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ta proga – informacija apie tai, kaip vaikai jaučiasi gyvendami Lietuvoje. skaityti »

Vilniečiai myli savo miestą ir vertina pokyčius

Beveik 90 proc. vilniečių sako, kad Vilnius yra puikus miestas gyventi ir tik su sostine sieja savo ateitį. skaityti »

Londone vyko Europos nacionalinių bibliotekų vadovų konferencija

Gegužės 15–16 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Londone, Britų bibliotekoje (angl. British Library) dalyvavo 31-ajame Europos nacionalinių bibliotekų vadovų susitikime (angl. The Conference of European National Librarians, CENL). skaityti »

Profesorius Benediktas Juodka tapo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu

Lietuvos darbdavių konfederacijai (LDK) vadovaus buvęs Vilniaus universiteto rektorius, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narys, profesorius Benediktas Juodka. skaityti »

„Barclays“ atidarė finansinių paslaugų centrą Londone

Didžiosios Britanijos bankas „Barclays“ atidarė naują finansinių paslaugų centrą Londone, kuris jungia vietinius bankus, technologines bendroves ir 40 pradedančiųjų finansų įstaigų. skaityti »

Krašto apsaugos viceministras su NATO institucijų atstovais aptarė kibernetinio saugumo klausimus

Balandžio 25-26 d. LR krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza Europos Komisijos viceprezidento Andrus Ansip kvietimu Briuselyje su Europos Sąjungos atstovais aptarė kibernetinio saugumo klausimus. skaityti »

Daugiausia pinigų išleidžiama maistui ir saldumynams

Maistui ir saldumynams – štai kam, vaikų ir jų tėvų nuomone, jų šeimos nariai išleidžia daugiausia pinigų. skaityti »

Lietuvos pramonininkų konfederacija vertina Vyriausybės ketinimą pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių

Premjeras Saulius Skvernelis pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą, kurioje didelis dėmesys skiriamas būsimiems ir jau vykdomiems Vyriausybės darbams. skaityti »

Kultūros ministrė: „Bibliotekos dar plačiau atvers duris neįgaliesiems“

Kultūros ministerija, siekdama dar plačiau atverti duris skaitytojams, turintiems negalią, skyrė papildomą finansavimą penkių apskričių bibliotekoms ir Lietuvos aklųjų bibliotekai. Kultūros ministerija tam paskyrė beveik 100 tūkst. Eurų. skaityti »

Premjeras S. Skvernelis apdovanojo geriausias šalies eksporto įmones

Kovo 30 d. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis „Lietuvos eksporto prizu“ apdovanojo labiausiai prie šalies ūkio augimo ir eksporto rodiklių gerinimo praėjusiais metais prisidėjusias Lietuvos įmones bei jų vadovus. skaityti »