Dviem trečdaliams turtingiausių Baltijos šalių gyventojų yra svarbu prisijungti prie labdaringos veiklos

Publikuota: 2015 m. gruodžio 28 d. pirmadienis

Du trečdaliai visų trijų Baltijos šalių turtingiausių gyventojų nurodo, kad jiems yra svarbu nuolat dalyvauti labdaros projektuose, o penktadaliui itin svarbi labdaros forma yra dalijimasis sukaupta patirtimi, asmeninėmis žiniomis, rodo SEB banko atlikta apklausa.

Kaip parodė tyrimas, dalyvauti įvairiuose labdaros projektuose svarbu net 70 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų, Latvijoje – 69 proc., o Estijoje – 65 proc. respondentų.

Analizuojant turtingiausių Baltijos šalių gyventojų įpročius aukojant labdarai, pastebėta, kad svarbiausia labdaros forma turtingiausi gyventojai visose trijose Baltijos šalyse laiko finansinę paramą – iš viso taip manančių yra 44 procentai. Kitos labdaros formos – aukojamos prekės ir dalijimasis sukaupta asmenine patirtimi, žiniomis – svarbiausios pasirodė atitinkamai 22 proc. ir 19 proc. turtingiausių respondentų Baltijos šalyse.

„Vertindami turtingiausių Baltijos šalių gyventojų dalyvavimą labdaros iniciatyvose, pastebime, kad, palyginti su visais apklaustaisiais, pasiturintys gyventojai pirmiausia linkę aukoti pinigus. Kita vertus, turtingiausi lietuviai išsiskiria tuo, kad pinigai, kaip auka, jiems atrodo mažiau svarbi, palyginti su kaimynų nuomone. Pavyzdžiui, 43 proc. turtingiausių Estijos gyventojų pirmiausia būtų linkę aukoti pinigus, Latvijoje taip manančių yra 41 proc., o Lietuvoje – 38 procentai“, – pastebi Aušra Survilienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės departamento direktorė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Baltijos šalyse stiprėja tendencijos, pastebimos ir tarp pasaulio turtingųjų – net penktadalis turtingiausių Baltijos šalių gyventojų būtų linkę paaukoti dalį savo palikimo ar sukaupto turto. Tiesa, šiuo klausimu lietuviai yra nuosaikesni (14 proc. respondentų) negu kaimynai latviai (23 proc.) ar estai (19 proc.).

„Šventinis laikotarpis ypatingas tuo, kad dar daugiau žmonių nori dalyvauti įvairiuose labdaros projektuose. Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojams svarbi labdaros forma ir toliau yra dalijimasis sukaupta patirtimi ar asmeninėmis žiniomis. Beveik penktadalis visų trijų Baltijos šalių turtingiausių gyventojų svarbią reikšmę teikia dalijimuisi sukauptomis asmeninėmis žinioms, dalyvavimui mentorystės programose. Lietuvoje šis labdaros būdas yra antras pagal dažnumą, kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje po finansinės paramos populiaresnis yra daiktų ar rūbų aukojimas“, – sako A. Survilienė.

Kalbant apie visų pajamų grupių apklaustus Baltijos šalių gyventojus, kaip svarbiausią labdaros priemonę jie nurodo aukojamas įvairias būtiniausias prekes ir drabužius – iš viso taip manančių 64 procentai.

Iš tyrime dalyvavusių visų pajamų grupių Baltijos šalių gyventojų daugiausia aukotų labdarai Latvijos gyventojų – 42 proc. respondentų šioje šalyje teikia ypatingą reikšmę labdaros iniciatyvoms ir dalyvavimui jose. Lietuvoje aukoti labdarai yra itin svarbu 38 proc. apklaustų šalies gyventojų, o Estijoje – 25 procentams.

Šiame pranešime naudojami 2015 m. atliktų apklausų Baltijos šalyse duomenys – SEB banko duomenys ir žiniasklaidos planavimo agentūros „Mindshare“ apklausos duomenys. Iš viso įvertinti 1 788 respondentų atsakymai.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Paskelbti pirmųjų Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimų nugalėtojai

Pirmoji vieta ir 10 tūkstančių eurų vertės prizas atiteko dr. Linui Mažučiui, kuris kartu su Harvardo universiteto (JAV) mokslininkais plėtoja ląstelių tyrimų technologiją „inDrops“. skaityti »

Pasaulinės parodos EXPO komisarams vadovaus Lietuvos atstovas

Praėjusios savaitės pabaigoje, likus kiek daugiau nei šimtui dienų iki pasaulinės parodos „EXPO 2017“ Kazachstano sostinėje Astanoje atidarymo, šios parodos komisarų komiteto pirmininku iš 115 šalių atstovų išrinktas Lietuvos ekspozicijos komisaras, Aplinkos ministerijos Parodų skyriaus vedėjas Romas Jankauskas. skaityti »

Europos Komisijos užduotys Lietuvai: investicijų skatinimas, struktūrinės reformos ir atsakinga fiskalinė politika

Europos Komisija pristatė Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje visapusiškai išanalizuoti šalies ekonomikos iššūkiai. skaityti »

Apdovanotos gražiausius lietuviškus pavadinimus turinčios įmonės

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinė kalbos inspekcija devintą kartą surengė Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. skaityti »

Lietuvai – prestižinis įvertinimas Londono knygų mugėje

Lietuva pirmą kartą nominuota Londono knygų mugės apdovanojimuose. Vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pretenduoja tapti geriausia mokymosi priemone. skaityti »

Seimo Audito komitetas: iššūkiai siekiant valstybės mastu konsoliduoti informacinius išteklius

Seimo Audito komiteto nariams buvo pristatyti planai dėl informacinių išteklių valdymo perspektyvų Lietuvoje ir Valstybės kontrolės išvados dėl valstybės politikos duomenų atvėrimo srityje. skaityti »

Ekonomikos komitetas apsvarstė Europos paslaugų elektroninės kortelės paketo dokumentus

Ekonomikos komitetas apsvarstė Pasiūlymą dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos paslaugų e. kortelė ir susijusios administracinės priemonės (COM(2016)824), taip pat kitus susijusius dokumentus ir pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijoms šiems dokumentams. skaityti »

Nacionalinė biblioteka pristatyta Britų bibliotekoje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Londone, Britų bibliotekoje dalyvavo Tarptautinio standartinio vardo identifikatoriaus metodo taikymo vadovų susitikime. skaityti »

Vasario 16-osios proga – nemokami šventiniai atvirlaiškiai Lietuvai

Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos paštas kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir pasveikinti vieni kitus siunčiant specialiai šia proga sukurtus šventinius atvirlaiškius. skaityti »

EK rodo pasitikėjimą Lietuvos viešųjų finansų valdymu

Europos Komisija numato, kad, pradėjus aktyviau įgyvendinti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, taip pat – didėjant eksportui, Lietuvos BVP 2017-2018 m. augs sparčiau nei pernai ir sieks atitinkamai 2,9 ir 2,8 proc. skaityti »