Graikijos sprendimai atrodo tvarūs, tačiau ji turi laikytis

Publikuota: 2015 m. rugpjūčio 17 d. pirmadienis

Graikijos sprendimai dėl reformų rodo, kad šalis yra pasirengusi laikytis ilgalaikės politikos, tačiau Europos Sąjunga ir euro zona turi matyti garantijas ir tik tuo atveju Atėnai gaus visą 86 mlrd. eurų vertės finansinę pagalbą, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.

Jis po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams teigė, kad kol kas sunku prognozuoti tolimesnę Graikijos politiką, tačiau penktadienį vykęs parlamento balsavimas, anot jo, rodo, kad visas politinis elitas suvokia, jog pokyčių reikia.

„Sunku spręsti apie politinį Graikijos vystymąsi ateityje, nes yra kalbų apie išankstinius rinkimus, tačiau, kita vertus, penktadienio balsavimo rezultatai, patvirtinant virš 50 punktų išankstinių užduočių, rodo, kad ne tik valdančioji dauguma, Vyriausybė ar jos dalis, bet ir didelė Graikijos politinio elito supranta, kad kito kelio nėra. Tai tam tikra garantija, kad Graikijos valdžios veiksmai turės ilgalaikį poveikį“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė R. Šadžius.

Tačiau, anot jo, programoje numatyta, kad kaskart pervedant pinigus bus tikrinama, kaip Graikija laikosi įsipareigojimų.

„Antra vertus, Europos Stabilumo Mechanizmas ir euro zona turi užsitikrinti savo interesų apsaugą, būtent todėl kiekvienas kitas pervedimas bus atitinkamai kontroliuojamas ir įvyks tuo ir tik tuo atveju, jeigu Graikija bus atlikusi savo darbus, kurie sistemiškai yra išdėstyti supratimo memorandume“, - tikino ministras.

Lietuvos Vyriausybė pasitarime pirmadienį pritarė susitarimui su Graikija dėl trejų metų iki 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir pirmosios 26 mlrd. eurų lėšų dalies pervedimo.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Graikija įvykdė išankstines sąlygas finansinei pagalbai gauti, įsipareigojo vykdyti reformas mokesčių ir pensijų sistemos, darbo ir konkurencingumo, viešojo administravimo srityse ir suderino konkretų reformų planą su kreditorių institucijomis - Europos Komisija, Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu, teigiama Vyriausybės pranešime spaudai.

Lietuvos poziciją rugpjūčio 19 dieną ESM valdytojų tarybos ir direktorių valdybos posėdžiuose pateiks R. Šadžius. Nurodoma, kad  ESM finansinės pagalbos skyrimas Graikijai iš Lietuvos nepareikalaus papildomų lėšų ir nepaveiks Lietuvos įmokų į ESM grafiko.

ESM teikia finansinę pagalbą euro zonos šalims, kurios susiduria su finansiniais sunkumais, šiuo metu ESM skolinimo pajėgumas yra 500 mlrd. eurų. Pagal ESM sutartį, visos euro zonos šalys privalo prisijungti prie ESM, nuo šių metų pradžios prie euro zonos prisijungusi Lietuva ESM nare tapo vasario 3 dieną.

Lietuva turi įmokėti 327,2 mln. eurų įmoką į ESM įmokėtiną kapitalą, kuris suteikia garantiją ESM išleidžiamiems vekseliams ir obligacijoms. Ši suma bus sumokėta dalimis per penkerius metus – po 65,4 mln. eurų kasmet. Pirmoji Lietuvos įmoka pervesta šių metų vasario 11 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »