Graikijos sprendimai atrodo tvarūs, tačiau ji turi laikytis

Publikuota: 2015 m. rugpjūčio 17 d. pirmadienis

Graikijos sprendimai dėl reformų rodo, kad šalis yra pasirengusi laikytis ilgalaikės politikos, tačiau Europos Sąjunga ir euro zona turi matyti garantijas ir tik tuo atveju Atėnai gaus visą 86 mlrd. eurų vertės finansinę pagalbą, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.

Jis po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams teigė, kad kol kas sunku prognozuoti tolimesnę Graikijos politiką, tačiau penktadienį vykęs parlamento balsavimas, anot jo, rodo, kad visas politinis elitas suvokia, jog pokyčių reikia.

„Sunku spręsti apie politinį Graikijos vystymąsi ateityje, nes yra kalbų apie išankstinius rinkimus, tačiau, kita vertus, penktadienio balsavimo rezultatai, patvirtinant virš 50 punktų išankstinių užduočių, rodo, kad ne tik valdančioji dauguma, Vyriausybė ar jos dalis, bet ir didelė Graikijos politinio elito supranta, kad kito kelio nėra. Tai tam tikra garantija, kad Graikijos valdžios veiksmai turės ilgalaikį poveikį“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė R. Šadžius.

Tačiau, anot jo, programoje numatyta, kad kaskart pervedant pinigus bus tikrinama, kaip Graikija laikosi įsipareigojimų.

„Antra vertus, Europos Stabilumo Mechanizmas ir euro zona turi užsitikrinti savo interesų apsaugą, būtent todėl kiekvienas kitas pervedimas bus atitinkamai kontroliuojamas ir įvyks tuo ir tik tuo atveju, jeigu Graikija bus atlikusi savo darbus, kurie sistemiškai yra išdėstyti supratimo memorandume“, - tikino ministras.

Lietuvos Vyriausybė pasitarime pirmadienį pritarė susitarimui su Graikija dėl trejų metų iki 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir pirmosios 26 mlrd. eurų lėšų dalies pervedimo.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Graikija įvykdė išankstines sąlygas finansinei pagalbai gauti, įsipareigojo vykdyti reformas mokesčių ir pensijų sistemos, darbo ir konkurencingumo, viešojo administravimo srityse ir suderino konkretų reformų planą su kreditorių institucijomis - Europos Komisija, Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu, teigiama Vyriausybės pranešime spaudai.

Lietuvos poziciją rugpjūčio 19 dieną ESM valdytojų tarybos ir direktorių valdybos posėdžiuose pateiks R. Šadžius. Nurodoma, kad  ESM finansinės pagalbos skyrimas Graikijai iš Lietuvos nepareikalaus papildomų lėšų ir nepaveiks Lietuvos įmokų į ESM grafiko.

ESM teikia finansinę pagalbą euro zonos šalims, kurios susiduria su finansiniais sunkumais, šiuo metu ESM skolinimo pajėgumas yra 500 mlrd. eurų. Pagal ESM sutartį, visos euro zonos šalys privalo prisijungti prie ESM, nuo šių metų pradžios prie euro zonos prisijungusi Lietuva ESM nare tapo vasario 3 dieną.

Lietuva turi įmokėti 327,2 mln. eurų įmoką į ESM įmokėtiną kapitalą, kuris suteikia garantiją ESM išleidžiamiems vekseliams ir obligacijoms. Ši suma bus sumokėta dalimis per penkerius metus – po 65,4 mln. eurų kasmet. Pirmoji Lietuvos įmoka pervesta šių metų vasario 11 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »