Euro įvedimą Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. palankiai ir labiau palankiai gruodį vertino beveik du trečdaliai – 60 proc. apklaustųjų, rodo gruodį, prieš pat euro įvedimą, atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Per mėnesį, nuo lapkričio iki gruodžio, palankiai eurą vertinančių gyventojų dalis išaugo 7 procentiniais punktais.

Didžiausias palankumas euro įvedimui (71 proc.) yra tarp 18–29 m. amžiaus grupės atstovų, tačiau eurą palaikančių gyventojų dalis ryškiai viršijo visų amžiaus grupių abejojančiųjų dalį.

Dažniausiai buvo nurodomos praktinės palankaus vertinimo priežastys, po to – bendrumas su Europa. Tai, kad nereikės keisti pinigų keliaujant, nurodė 35 proc. apklaustųjų, bendrą su Europa ateitį ir perspektyvas reiškianti bendra Europos valiuta – 22 proc., tai, kad neliks konvertavimo mokesčio atsiskaitant euro zonos šalyse, – 14 proc. ir tai, kad euras užtikrins šalies ekonominį stabilumą ir augimą, – 12 proc.

Per mėnesį ryškiau pakito nepalankaus vertinimo priežastys. Tarp tų, kurie skeptiškai vertino euro įvedimą, nuo 49 iki 35 proc. sumažėjo nurodžiusiųjų kainų kilimą, tačiau nuo 26 iki 31 proc. padaugėjo tų, kurie skeptišką vertinimą grindė nacionalinės valiutos, kaip savito šalies bruožo, praradimu.

Kaip ir prieš mėnesį atliktoje apklausoje, devyni iš dešimties apklaustųjų teigė esantys labai gerai ar pakankamai informuoti apie euro įvedimą.

Apklausa taip pat atskleidė, kad per mėnesį padidėjo grynųjų eurų pažinimas. Nors mačiusiųjų eurus dalis nepasikeitė (84 proc.), 16 proc. punktų (iki 62 proc.) padaugėjo gyventojų, galinčių įvardyti bent vieną eurų banknotų apsaugos priemonę.

Didžioji Lietuvos gyventojų dalis (96 proc.) žinojo, kad Lietuvoje bus galima nemokamai išsikeisti litus į eurus. Oficialų lito ir euro kursą nurodė žinantys 94 proc. gyventojų.

Atsakydami į klausimą, kuo labiausiai pasitikėtų informuojant apie euro įvedimą, daugiausia apklaustųjų nurodė Lietuvos banką (34 proc.), po jo – žiniasklaidą (31 proc.) ir nepriklausomų analitikų ir finansininkų komentarus (6 proc.) bei kitus šaltinius.

Gruodį gyventojų taip pat buvo klausta, kokią įtaką, jų nuomone, euro įvedimas turės darbo užmokesčiui ir socialinėms išmokoms. Pagal apklausą, 30 proc. gyventojų nurodė, kad po euro įvedimo atlyginimai kils, 12 proc. teigė, kad jie mažės, 52 proc. atsakė, kad euro įtakos darbo užmokesčiui nesitikintys. Beveik kas penktas gyventojas su euru tikisi socialinių išmokų didėjimo, kas dešimtas – mažėjimo.

Visuomenės nuomonės apie eurą tyrimas atliktas 2014 m. gruodžio 1–23 d. „Omnibus“ metodu. Apklausti 1 003 nuo 18 m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Apklausą atliko sociologinių tyrimų bendrovė „BERENT Research Baltic“. Euro įvedimą Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. palankiai ir labiau palankiai gruodį vertino beveik du trečdaliai – 60 proc. apklaustųjų, rodo gruodį, prieš pat euro įvedimą, atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa.