Iškeitę litus į eurus pratinsimės prie stambesnės valiutos: kaip neapsigauti?

Publikuota: 2014 m. lapkričio 7 d. penktadienis

Lietuvos gyventojams gali prireikti nemažai laiko, kol jie pripras savo išlaidas ir pajamas skaičiuoti eurais, neperskaičiuodami į litus. Remiantis  „Eurobarometro“ tyrimu, anksčiau eurą įsivedusiose šalyse dar ne vienus metus gyventojai, prieš nuspręsdami įsigyti prekių, jų kainas eurais verčia į atitikmenį buvusia nacionaline valiuta. Nauja stambesnė valiuta gali sukurti klaidingą mažesnių kainų iliuziją ir daryti įtaką gyventojų pirkimo įpročiams.

SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, jau dabar, kai prekybos centruose kainos nurodomos dviem valiutomis, pastebima, kad eurais nurodyta prekės kaina daro įtaką pirkėjams.

„Viename prekybos centre teko stebėti, kaip gyventojai į krepšius krovė vyno butelius garsiai stebėdamiesi, kad vynas kainuoja pigiau negu alus. Jų sprendimą lėmė kaina eurais, kuri atrodė mažesnė negu alaus kaina litais. Gyventojai, intuityviai žino pagrindinių prekių kainas litais, ir tai daro įtaką jų sprendimams pirkti. Jeigu skaitmuo etiketėje ar kainos kortelėje mažesnis, tai gali sukurti pigumo iliuziją ir paskatinti pirkti daug negalvojant. Tyrimai, atlikti kitose šalyse, rodo, kad prireikia nemažai laiko, kol gyventojai negalvodami pirkinių vertę pradeda matuoti  eurais“, – pavyzdį pateikė J. Varanauskienė.

Daugelis eurą įsivedusių šalių gyventojų iki šiol kainas eurais perskaičiuoja į buvusią valiutą. Pavyzdžiui, Estijoje, remiantis pernai atlikta „Eurobarometro“ apklausa, 19 proc. gyventojų, pirkdami kasdieninio vartojimo prekes, kainą perskaičiavo į kronas. Įsigydami didesnius pirkinius taip darė 43 proc. estų, nors šalis eurą įsivedė prieš trejus metus

Pastebima tendencija, kad kuo sudėtingesnė apskaičiavimo procedūra, tuo greičiau gyventojai pripranta apskaičiuoti naująja valiuta. Euro kursas gana nepatogus – 3,4528 lito už eurą. Todėl tikėtina, kad gyventojai greičiau pripras prie naujos valiutos negu, pavyzdžiui, Belgijos gyventojai, kur kursas buvo 40 frankų už eurą.

J. Varanauskienė sako, kad nuo to, kokia valiuta gyventojai apskaičiuos kainą, iš dalies gali priklausyti jų supratimas apie kainas ir išlaidas. Todėl bent kelis mėnesius įprotis kainas eurais kruopščiai versti į litus padėtų išvengti iliuzijos, kad viskas kainuoja pigiau.

„Einant į parduotuvę, patariama sudaryti pirkinių sąrašą ir nesidairyti į prekes, kurių nėra sąraše. Matant kai kurių prekių kainas euro centais, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad neapgalvotas pirkinys neturės didelės įtakos išlaidoms. Rekomenduojama susirasti patogią apskaičiavimo formulę, kaip greitai sumą eurais perskaičiuoti į sumą litais, ir ja naudotis prekybos centre, bent jau tol, kol keliasdešimties euro centų kaina nebeatrodys nesvarbi“, – pataria šeimos finansų ekspertė.

Anot J. Varanauskienės, įtakos pirkėjų, kurie dažniau atsiskaito grynaisiais pinigais, įpročiams turės ir euro monetų bei banknotų nominalai. 30 euro centų rankoje psichologiškai atrodys mažiau negu vienas litas, todėl tai gali lemti padidėjusias smulkias išlaidas – arbatpinigiams, smulkiems neapgalvotiems pirkiniams. Gali pasirodyti, kad kišenėje esančių euro centų sauja nėra vertinga, nors jei tai būtų litai, taip negalvotume.

Problemų dėl neįprastos euro monetų vertės galima išvengti atsiskaitant banko mokėjimo kortelėmis. Tada nereikės stoviniuoti prie kasos mėginant nustatyti, ar pardavėjas teisingai atidavė grąžą monetomis.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje gyvenantys vaikai yra laimingi

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ta proga – informacija apie tai, kaip vaikai jaučiasi gyvendami Lietuvoje. skaityti »

Vilniečiai myli savo miestą ir vertina pokyčius

Beveik 90 proc. vilniečių sako, kad Vilnius yra puikus miestas gyventi ir tik su sostine sieja savo ateitį. skaityti »

Londone vyko Europos nacionalinių bibliotekų vadovų konferencija

Gegužės 15–16 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Londone, Britų bibliotekoje (angl. British Library) dalyvavo 31-ajame Europos nacionalinių bibliotekų vadovų susitikime (angl. The Conference of European National Librarians, CENL). skaityti »

Profesorius Benediktas Juodka tapo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu

Lietuvos darbdavių konfederacijai (LDK) vadovaus buvęs Vilniaus universiteto rektorius, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narys, profesorius Benediktas Juodka. skaityti »

„Barclays“ atidarė finansinių paslaugų centrą Londone

Didžiosios Britanijos bankas „Barclays“ atidarė naują finansinių paslaugų centrą Londone, kuris jungia vietinius bankus, technologines bendroves ir 40 pradedančiųjų finansų įstaigų. skaityti »

Krašto apsaugos viceministras su NATO institucijų atstovais aptarė kibernetinio saugumo klausimus

Balandžio 25-26 d. LR krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza Europos Komisijos viceprezidento Andrus Ansip kvietimu Briuselyje su Europos Sąjungos atstovais aptarė kibernetinio saugumo klausimus. skaityti »

Daugiausia pinigų išleidžiama maistui ir saldumynams

Maistui ir saldumynams – štai kam, vaikų ir jų tėvų nuomone, jų šeimos nariai išleidžia daugiausia pinigų. skaityti »

Lietuvos pramonininkų konfederacija vertina Vyriausybės ketinimą pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių

Premjeras Saulius Skvernelis pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą, kurioje didelis dėmesys skiriamas būsimiems ir jau vykdomiems Vyriausybės darbams. skaityti »

Kultūros ministrė: „Bibliotekos dar plačiau atvers duris neįgaliesiems“

Kultūros ministerija, siekdama dar plačiau atverti duris skaitytojams, turintiems negalią, skyrė papildomą finansavimą penkių apskričių bibliotekoms ir Lietuvos aklųjų bibliotekai. Kultūros ministerija tam paskyrė beveik 100 tūkst. Eurų. skaityti »

Premjeras S. Skvernelis apdovanojo geriausias šalies eksporto įmones

Kovo 30 d. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis „Lietuvos eksporto prizu“ apdovanojo labiausiai prie šalies ūkio augimo ir eksporto rodiklių gerinimo praėjusiais metais prisidėjusias Lietuvos įmones bei jų vadovus. skaityti »