Įvedus eurą dėl mažesnių valiutos keitimo ir pervedimų išlaidų bankų klientai sutaupys per 250 milijonų litų

Publikuota: 2014 m. spalio 30 d. ketvirtadienis

Įvedus eurą, per 2015 metus Lietuvoje veikiantys bankai negaus apie 188 mln. litų pajamų iš litų ir eurų keitimo paslaugų ir apie 80 mln. pajamų už tarptautinius pervedimus. Tačiau šie netekimai ant klientų pečių neturėtų būti perkelti – Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas atmeta galimybę, kad bankai sieks kompensuoti praradimus didindami paslaugų įkainius.

Tokiam patikinimui yra pagrindas – visi asociacijai priklausantys šalies komerciniai bankai yra prisijungę prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir įsipareigoję nesinaudoti euro įvedimu kaip priežastimi didinti kainas.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos, prognozuojant bankinio sektoriaus finansinius praradimus galima remtis ir prie euro zonos jau prisijungusių šalių patirtimi.

Pirmiausia bankų klientams kur kas mažiau reikės mokėti už valiutos konvertavimą. Šiuo metu dažniausiai konvertuojami būtent litai į eurus ir atvirkščiai. Nors keičiant šias valiutas galioja nustatyta marža, tokių operacijų būna daugiausia, todėl ir bankų pajamos, susijusios su valiutos konvertavimu, būna didžiausios iš operacijų eurais ir litais.

Lietuvos banko atliktas kiekybinis euro įvedimo poveikio tyrimas atskleidė, kad bankų klientų išlaidos už litų ir eurų keitimą sudaro vidutiniškai 0,14 proc. BVP per metus – per 2015-uosius už šias paslaugas sutaupyta klientų suma sudarytų apie 188 mln. litų.

Be to, bankų pajamas mažins ir pingantys pervedimai. Šiuo metu tarptautinių pinigų pervedimų paslaugos yra palyginti brangios vartotojams – pervedimas gali kainuoti ne vieną dešimtį litų. Įvedus eurą paslauga turėtų pastebimai atpigti – iki vietinio pervedimo įkainio euro zonoje, todėl bankai neteks dalies pajamų, o besinaudojantys šia paslauga klientai sutaupys nemenką pinigų sumą.

Lietuvos banko tyrimas rodo, kad tarptautinių atsiskaitymų eurais įkainių sumažėjimas iki vietinių lygio leis bankų klientams sutaupyti apie 0,06 proc. BVP, o tai per 2015 metus sudarytų apie 80 mln. litų.

Sumažėjusias pajamas iš valiutos keitimo ir tarptautinių pervedimų bankų sektorius viliasi atgauti daugėjant klientams išduotų paskolų bei plečiant finansinių sprendimų pasiūlą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »