Kokias finansų pamokas turi išmokti įvairaus amžiaus vaikai?

Publikuota: 2016 m. gegužės 30 d. pirmadienis

„Lenk medį, kol jaunas“, – sako liaudies išmintis, puikiai tinkanti kalbant apie finansinio raštingumo ugdymą. Edukologai ir finansų ekspertai sutaria, kad jei nuo mažens su vaikais kalbėsitės apie finansus, tikėtina, kad suaugę jie su pinigais elgsis išmintingai ir jiems neteks tempti nuo algos iki algos. Į ką atkreipti dėmesį pratinant atžalą protingai elgtis su finansais, pataria SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė ir edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

Apie finansus pradėti kalbėti kuo anksčiau. Pasak dr. A. Landsbergienės, pinigai tėvams dažnai būna tabu tema. „Dažnai tėvai mano, kad vaikai yra per maži, nesupras arba susijaudins, jei tėvai papasakos svarbią informaciją apie šeimos finansus. Visgi reikia suprasti, kad vaikai jaučia, kas vyksta namuose, net jei tėvai vengia kalbėti,“ – sako edukologijos mokslų daktarė.

Vaikui sulaukus trejų jau galima pradėti kalbėti apie tai, kad atlygio ar apdovanojimo verta palaukti. Taip pat reikėtų aptarti, kad prieš perkant ką nors reikia pasvarstyti, ar daiktas yra reikalingas – juk neverta pirkti daikto vien todėl, kad jį turi draugas. Tokio amžiaus vaiką jau galite supažindinti su pinigais, pavyzdžiui, jis gali suskaičiuoti, kiek monetų yra mamos piniginėje.

6-8 metų vaikui jau galima duoti pirmųjų kišenpinigių. Pasak J. Varanauskienės, idealu, jei vaikas nuo mažens reguliariai gautų sutartą pinigų sumą kasdienėms išlaidoms, pavyzdžiui, maistui mokykloje – taip jis greičiau išmoks tvarkytis su pinigais. Žinoma, skiriant kišenpinigių svarbu aptarti ir kainas. Tai padės vaikui geriau orientuotis, kokia yra pinigų vertė.

A. Landsbergienė su tokio amžiaus vaiku pataria kalbėtis ir apie darbo paskirtį bei jam patrauklias profesijas. Vaikas turi suprasti, kad svarbu ne tik užsidirbti pinigų, bet ir dirbti tai, kas  patinka.

Supažindinkite vaikus su mokėjimo kortelėmis. Vaikui susipažinus su grynaisiais pinigais, reikia pristatyti ir kitas mokėjimo priemones. Galimybė naudotis mokėjimo kortele suteikiama vaikui nuo 7 metų, tačiau laikas, kada geriausia vaikui į rankas paimti mokėjimo kortelę, priklauso nuo vaiko brandos, gebėjimo abstrakčiai mąstyti. Vieni vaikai mokėjimo kortele gali naudotis nuo 7 metų, o kitiems dar reikėtų porą metų palūkėti.

Naudodamasis mokėjimo kortele vaikas išmoksta naudotis finansinėmis technologijomis: mokosi atsiskaityti negrynaisiais pinigais, turi išmokti kontroliuoti, kiek jau išleista ir kiek dar liko, susipažįsta su internetine, mobiliąja bankininkyste. Be to, mokėjimo kortelę vaikui su savimi nešiotis saugiau, nes praradus ją lengva blokuoti ir taip apsaugoti santaupas. Nuosava kortelė ne tik suteikia vaikui pasitikėjimo savimi, bet ir padeda jam tapti savarankiškam, mokytis, kaip teisingai tvarkyti savo finansus.

Kalbėkite apie tikslus. Su 9-11 metų vaiku svarbu kalbėti apie taupymą didesniems pirkiniams. Paskatinkite jį neišleisti visų kišenpinigių vienu kartu, o pagalvoti apie tai, ką jis norėtų įsigyti ateityje ir kaip šiam tikslui reikėtų taupyti. Reguliariai aptarkite su vaiku, kokių sunkumų jam kyla taupant didesniam pirkiniui, kaip juos įveikti.

Taip pat paskatinkite vaiką pinigų užsidirbti pačiam. Tai gali būti nesudėtingi darbai, pvz., prižiūrėti kaimynų vaiką, nupjauti žolę, tačiau jie padės geriau suvokti pinigų vertę.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »