Kokias finansų pamokas turi išmokti įvairaus amžiaus vaikai?

Publikuota: 2016 m. gegužės 30 d. pirmadienis

„Lenk medį, kol jaunas“, – sako liaudies išmintis, puikiai tinkanti kalbant apie finansinio raštingumo ugdymą. Edukologai ir finansų ekspertai sutaria, kad jei nuo mažens su vaikais kalbėsitės apie finansus, tikėtina, kad suaugę jie su pinigais elgsis išmintingai ir jiems neteks tempti nuo algos iki algos. Į ką atkreipti dėmesį pratinant atžalą protingai elgtis su finansais, pataria SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė ir edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

Apie finansus pradėti kalbėti kuo anksčiau. Pasak dr. A. Landsbergienės, pinigai tėvams dažnai būna tabu tema. „Dažnai tėvai mano, kad vaikai yra per maži, nesupras arba susijaudins, jei tėvai papasakos svarbią informaciją apie šeimos finansus. Visgi reikia suprasti, kad vaikai jaučia, kas vyksta namuose, net jei tėvai vengia kalbėti,“ – sako edukologijos mokslų daktarė.

Vaikui sulaukus trejų jau galima pradėti kalbėti apie tai, kad atlygio ar apdovanojimo verta palaukti. Taip pat reikėtų aptarti, kad prieš perkant ką nors reikia pasvarstyti, ar daiktas yra reikalingas – juk neverta pirkti daikto vien todėl, kad jį turi draugas. Tokio amžiaus vaiką jau galite supažindinti su pinigais, pavyzdžiui, jis gali suskaičiuoti, kiek monetų yra mamos piniginėje.

6-8 metų vaikui jau galima duoti pirmųjų kišenpinigių. Pasak J. Varanauskienės, idealu, jei vaikas nuo mažens reguliariai gautų sutartą pinigų sumą kasdienėms išlaidoms, pavyzdžiui, maistui mokykloje – taip jis greičiau išmoks tvarkytis su pinigais. Žinoma, skiriant kišenpinigių svarbu aptarti ir kainas. Tai padės vaikui geriau orientuotis, kokia yra pinigų vertė.

A. Landsbergienė su tokio amžiaus vaiku pataria kalbėtis ir apie darbo paskirtį bei jam patrauklias profesijas. Vaikas turi suprasti, kad svarbu ne tik užsidirbti pinigų, bet ir dirbti tai, kas  patinka.

Supažindinkite vaikus su mokėjimo kortelėmis. Vaikui susipažinus su grynaisiais pinigais, reikia pristatyti ir kitas mokėjimo priemones. Galimybė naudotis mokėjimo kortele suteikiama vaikui nuo 7 metų, tačiau laikas, kada geriausia vaikui į rankas paimti mokėjimo kortelę, priklauso nuo vaiko brandos, gebėjimo abstrakčiai mąstyti. Vieni vaikai mokėjimo kortele gali naudotis nuo 7 metų, o kitiems dar reikėtų porą metų palūkėti.

Naudodamasis mokėjimo kortele vaikas išmoksta naudotis finansinėmis technologijomis: mokosi atsiskaityti negrynaisiais pinigais, turi išmokti kontroliuoti, kiek jau išleista ir kiek dar liko, susipažįsta su internetine, mobiliąja bankininkyste. Be to, mokėjimo kortelę vaikui su savimi nešiotis saugiau, nes praradus ją lengva blokuoti ir taip apsaugoti santaupas. Nuosava kortelė ne tik suteikia vaikui pasitikėjimo savimi, bet ir padeda jam tapti savarankiškam, mokytis, kaip teisingai tvarkyti savo finansus.

Kalbėkite apie tikslus. Su 9-11 metų vaiku svarbu kalbėti apie taupymą didesniems pirkiniams. Paskatinkite jį neišleisti visų kišenpinigių vienu kartu, o pagalvoti apie tai, ką jis norėtų įsigyti ateityje ir kaip šiam tikslui reikėtų taupyti. Reguliariai aptarkite su vaiku, kokių sunkumų jam kyla taupant didesniam pirkiniui, kaip juos įveikti.

Taip pat paskatinkite vaiką pinigų užsidirbti pačiam. Tai gali būti nesudėtingi darbai, pvz., prižiūrėti kaimynų vaiką, nupjauti žolę, tačiau jie padės geriau suvokti pinigų vertę.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »