Koks būdas padėjo Einšteinui, Darvinui ir Nyčei pakelti produktyvumą

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 30 d. trečiadienis

Šiuolaikinė visuomenė iš mūsų reikalauja nuolatinio produktyvumo. Turime arba dirbti, arba ilsėtis, kad galėtume dirbti vėliau. Visgi, vienas įprotis, kuriuo pasižymėjo tokie žmonės kaip Albertas Einšteinas, Frydrichas Nyčė, Čarlzas Darvinas, gali būti kur kas vertingesnis nei daugeliui atrodo. Tai galite išbandyti ir jūs.

Mes turime nuolat ką nors daryti. Turime dirbti, mokytis, judėti į priekį. Jei to nedarome, rankose atsiduria telefonas ar televizoriaus pultelis. Visgi, garsūs pasaulio mokslininkai, pripažinti genijai, bent kelias valandas per dieną leisdavo sau paskęsti savo mintyse. Iš tikrųjų tai padėjo atsirasti ne vienam didžiam pasiekimui.

Dar paauglys Einšteinas įsivaizdavo, kas nutiktų, jei jis kaip koks banglentininkas čiuožtų šviesos banga į priekį. Jis svajodamas padarė išvadą, jog jam atrodytų, kad šviesa yra tarsi sustingusi laike. Ši paprasta mintis galiausiai apvertė mokslo pasaulį aukštyn kojom, o tam tebuvo pasitelkti sąmonės eksperimentai. Einšteinas juos labai mėgo iki mirties ir visuomet rasdavo laiko nieko neveikti, tik galvoti. Aišku, toks buvo ne jis vienas.

Nyčė bent porą valandų per dieną, jei turėdavo laiko, leisdavosi į ilgus pasivaikščiojimus, kurių metu galvodavo apie savo teorijas ir stengdavosi sudėlioti mintis taip, kad jas galėtų pateikti kitiems. Darvinas taip pat turėjo takelį, kuriuo eidavo pagalvoti. Atrodo, tai paprastas dalykas, bet dauguma genijų dažnai neveikdavo nieko kito, kaip tik leisdavo sau paskęsti savo pačių mintyse ir fantazijose.

Fiona Kerr, Adelaidės universiteto mokslininkė, teigia, kad svajojimas, fantazavimas su refleksija leidžia protui tarsi plūduriuoti erdvėje, nuklysti ten, kur sąmoningai dirbami jo nenuvestume. Tačiau ši mokslininkė nėra vienintelė taip mananti. Buvo atlikti keli tyrimai, kurie parodė, kad refleksija ir fantazavimas padeda surasti problemų sprendimus ir sutvirtinti prisiminimus.

Visi žmonės per dieną bent keletą kartų leidžia savo mintims paklysti ir patyrinėti tas temas, kurios įprastai nėra paliečiamos sąmoningo proto. Visgi, susigaudę, kad svajojame, dažnai nusipurtome ir grįžtame prie darbo ar pramogų. Teigiama, kad turėtume savo mintims tikslingai skirti laiko ir išnaudoti savo sąmonės darbą.

Zat Rana, žurnalistas, Businessinsider.com pasakojo, kad kiekvieną savaitę kambaryje bent porai valandų užsidaro be elektroninių prietaisų. Tai jam suteikia galimybę pagalvoti. Vyras dažniausiai užsiima refleksija – svarsto savo tikslus, jausmus, kaip greičiau judėti į priekį. Tai jam padeda problemas identifikuoti dar prieš joms iš tikrųjų tampant problemomis.

Ne visi turi tas dvi valandas ir ne visiems jų reikia. Tačiau refleksija ir elementarus fantazavimas gali privesti prie didžių atradimų. Jei fizikos teorijų nenulaušite, galbūt bent geriau pažinsite save.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Reliatyvumo simuliatorius, įkvėptas Einšteino

Istorijos minutėlė. 1905 m. Einšteinas sukūrė reliatyvumo teoriją, kurios esmė tokia: kuo greičiau objektas juda, tuo lėčiau jam eina laikas. skaityti »

PVM sąskaitas faktūras teikti bus paprasčiau

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad verslo atstovai jau gali duomenis į i.SAF teikti pasinaudodami žiniatinklio paslauga, t. y. automatiškai perduodant registrus į VMI. skaityti »

Vilius Juzikis paskirtas į SEB banko valdybą

SEB banko Stebėtojų taryba banko valdybos nariu ir Verslo bankininkystės tarnybos direktoriumi paskyrė Vilių Juzikį. skaityti »

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Finansų ministro susitikime su EIB prezidentu – tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos

Finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje (Belgija) su Europos investicijų banko (EIB) prezidentu Werneriu Hoyeriu aptarė šio banko ir Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) Lietuvoje įgyvendinamus projektus bei tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. skaityti »

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. skaityti »

Įmonių darbuotojų kompetencijai didinti ir kvalifikacijai tobulinti – 10 mln. eurų ES investicijų

Ūkio ministerija skelbia pirmąjį kvietimą pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“. skaityti »

Vidutinis darbo užmokestis kils daugiau nei kainos

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. skaityti »

Vilniaus Lukiškių aikštėje nutarta pastatyti Vyčio paminklą

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. skaityti »

Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas kviečia teikti paraiškas trečiajam turui

Praėjusiais metais Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas (angl. Digital News Initiative Innovation Fund), iš 150 mln. eurų, skirtų paremti Europos naujienų industrijos inovacijomis pagrįstus projektus, skyrė 51 tūkst. eurų 252-iems ambicingiems skaitmeninės žiniasklaidos projektams 27-iose šalyse. skaityti »

Ūkio ministerijoje buvo diskutuojama apie atsakingo verslo principus

Ūkio ministerijoje trečiadienį vyko renginys „Atsakingo verslo praktiniai aspektai ir nacionaliniai koordinaciniai centrai“, kuriame buvo supažindinama su Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro ir kitų valstybių centrų veikla bei aptariama socialinė verslo atsakomybė Lietuvoje. skaityti »