Inovatyviausių pasaulio ekonomikų penkiasdešimtuke šiemet Lietuva užėmė 32 vietą ir aplenkė Latviją bei Estiją. „Bloomberg“ sudaromo Inovatyviausių šalių indekse lyderės šiemet – Šiaurės Europos šalys, o pirmoje vietoje ne pirmus metus karaliauja Pietų Korėja.

„Nors Lietuvai šiame indekse pavyko išlaikyti tą pačią poziciją kaip ir pernai, tačiau tiek Latvija, tiek Estija pakilo, o Lietuvos augimas buvo sustojęs. Kai pasaulyje konkurencija dėl geriausių talentų tik didėja, negalime sau leisti prabangos stovėti vietoje. Kaip maža, atvira ir gamtinių išteklių neturinti ekonomika Lietuva turi priimti drąsius sprendimus, dar daugiau nei kiti investuoti į mokslą ir inovacijas. Tai ypač teigiamai atsilieptų Lietuvos ūkio konkurencingumui ir darytų ženklią įtaką tvarios valstybės plėtrai“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

Bendrame Inovatyviausių pasaulio ekonomikų indekse Lietuva vienu punktu aplenkė Estiją ir 7 punktais – Latviją. Lietuva pirmauja pagal pramonės sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės (proc. nuo BVP) rodiklį bei aukštojo mokslo efektyvumą. Deja, vis dar atsiliekame nuo Estijos mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros intensyvumo (išlaidos, proc. nuo BVP) srityje, produktyvumo ir tyrėjų koncentracijos rodikliais. Latvija mus lenkia patentų išdavimo srityje.  

„LPK valdžioms institucijoms nuolat primena, kad siekiant užtikrinti inovacijų ir technologijų plėtrą, būtina įveiklinti integruotus mokslo, studijų ir verslo slėnius, skiriant jiems finansavimą proporcingai teikiamų užsakomųjų darbų ir tarptautinių projektų apimtims. Tai leistų verslui „atsinešti“ lėšas slėniui. Lietuva turi visas galimybes kurti ir plėtoti technologinius centrus, kurie teiktų verslui eksperimentinės plėtros bei inovacijų paslaugas“, – teigia LPK prezidentas.

Lietuvoje inovacinę veiklą vykdo maždaug kas trečia šalies bendrovė: daugiausiai inovacinei veiklai skiria apdirbamosios pramonės įmonės, tačiau atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų išlieka, nes mokslo ir verslo bendradarbiavimas vis dar nėra pakankamai glaudus.  

Statistikos departamento duomenimis, pernai privačios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje sudarė tik 0,24 proc. BVP, kai ES vidurkis siekė 1,29 proc. BVP.

„Verslas pasigenda paskatų sistemos, motyvuojančios ūkio subjektus deklaruoti jų vykdomas investicijas į MTEP plėtrą, todėl svarbu skatinti inovacijų paklausą, plėtojant ikiprekybinius ir inovatyvius pirkimus. Jei norime proveržio inovacijų srityje, būtina įgyvendinti sisteminę mokslo ir inovacijų viešojo valdymo struktūrų peržiūrą, įtvirtinant atsakomybę už prioritetų įgyvendinimą, bendradarbiavimo kultūrą, skaidrų ir veiksmingą dalinininkų įtraukimą į mokslo ir inovacijų politikos procesus“, – sako R. Dargis.

Jo siūlymu, būtina teikti paramą tyrimus vykdančioms įmonėms, siekiančioms įsijungti į tarptautinius technologinius tinklus ir užmegzti ryšius su pirmaujančiais užsienio centrais bei įmonėmis, bei pakeisti MTEP bei inovacijų finansavimo metodiką, jei norima, kad mokslas dirbtų ne tik sau, bet ir verslui.