Š. m. spalio mėnesį atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad 61 proc. euro zonai priklausančių valstybių gyventojų (55 proc. lietuvių) mato teigiamą vieningos valiutos naudą savo šaliai, 71 proc. apklaustųjų euro zonos gyventojų (77 proc. lietuvių) mato vieningos valiutos naudai visai Europos Sąjungai.

Beveik aštuoni iš dešimties (79 proc.) respondentų atsakė, jog jiems mokant grynaisiais, nėra sunku atskirti euro monetas, beveik penktadaliui (19 proc.) euro zonai priklausančių gyventojų ir net 59 proc. lietuvių (69 proc. estų ir 70 proc. latvių) atskirti euro monetas yra sunku. Tuo tarpu beveik visiems (94 proc.) respondentams yra lengva atskirti euro banknotus, tik 4 proc. atsakė, kad jiems tai nėra lengva.

Trečdalis (33 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jie dažniausiai verčia kainas eurais į savo senąją valiutą, įsigydami išskirtinius pirkinius (pavyzdžiui, automobilį ar būstą), 19 proc. kainas verčia į senąją valiutą kasdienio apsipirkimo metu. Nacionaliniai rezultatai parodė, jog ryšio tarp datos, kuomet buvo įsivestas euras ir žmonių polinkio konvertuoti valiutą, nėra. Pirkdami išskirtinius pirkinius, dažniausiai eurus į buvusią nacionalinę valiutą konvertuoja lietuviai (56 proc.), belgai (51 proc.) ir Maltos gyventojai (50 proc.), rečiausiai – airiai (6 proc.) ir suomiai (12 proc.). Lietuviai taip pat dažniausiai konvertuoja valiutą ir kasdienio apsipirkimo metu (42 proc.), tuo tarpu įprastinio apsipirkimo metu eurus į senąją valiutą keičia tik 4 proc. airių ir suomių, 22 proc. slovakų, 23 proc. belgų.

Visą ataskaitą anglų kalba skaitykite čia.