Lietuvoje knygų neskaitančių žmonių skaičius sumažėjo 12 proc.

Publikuota: 2013 m. balandžio 25 d. ketvirtadienis

Per praėjusius metus visai knygų neskaitančių žmonių Lietuvoje sumažėjo 12 proc. Be to, suaugusieji mūsų šalyje skaitymui skyrė 37 proc. daugiau laiko, t. y. vidutiniškai 23 min. per dieną, o vaikai – 41 proc. daugiau, t. y. 31 min. Tai parodė didžiausios Baltijos valstybėse knygų leidybos grupės „Alma littera“ inicijuota gyventojų apklausa. Toks skaitymo įpročių tyrimas buvo atliktas ir pernai. Tuomet, siekiant padidinti lietuvių skaitymo rodiklius, pradėtas pirmasis „Alma littera“ vizijos „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ įgyvendinimo žingsnis – projektas „Augu skaitydamas“.

„Labai džiaugiamės po metų galėdami sakyti, kad lietuviai skaitymui skiria daugiau laiko. Žinoma, tai lėmė ne tik mūsų pastangos, bet ir daugelis kitų sumanymų bei projektų, kurie skatina žmones skaityti. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pradėta akcija „Knygų Kalėdos“ ir kitos iniciatyvos. Džiugu, kad tokie projektai sulaukia vis daugiau visuomenės palaikymo ir skaitymas Lietuvoje tampa vis populiaresnis“, – teigia Danguolė Viliūnienė, leidyklos „Alma littera“ direktorė. 

Tačiau minėtas tyrimas taip pat atskleidė, kad 4 iš 10 suaugusių gyventojų vis dar visai neskaito. O ketvirtadalis jų, kaip ir pernai, skaitymui skiria iki 3 val. per savaitę.

Siekiant tėvams padėti nuo mažens formuoti vaikų skaitymo įpročius, pernai pavasarį inicijuotas projektas „Augu skaitydamas“, kuriuo pradėta įgyvendinti vizija „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“.

„Pernai išsikėlėme tikslą – tapti daugiausiai skaitančia šalimi Europoje. Tada sakėme, kad užtektų, jog kiekvienas gyventojas skaitymui skirtų bent 5 minutėmis daugiau laiko per dieną. Dabar matome, kad šis rodiklis per metus šoktelėjo sparčiau. Kita vertus, nuo kitų europiečių vis dar atsiliekame. Net kaimynai latviai už mus skaito aktyviau, o Europoje pirmaujantys suomiai skaitymui skiria 46 minutes kasdien. Tad stiebtis dar tikrai turime kur“, – teigia D. Viliūnienė.

Ji priduria, kad ryškėja tendencija, jog ne tik suaugusieji Lietuvoje patys daugiau laiko skiria knygoms, bet ir  skaito savo vaikams arba daro tai kartu su jais. Tyrimas parodė, kad per metus Lietuvoje 11 proc. sumažėjo visiškai neskaitančių vaikų skaičius. Dažniausiai per savaitę vaikai skaito 3-5 val., kai pernai šis rodiklis siekė iki 3 val.

Kita vertus, vis dar neskaito ketvirtadalis vaikų, nepaisant to, kad didžioji dauguma tėvų teigia, jog namuose turi vaikiškų knygų. Vaikai per dieną skaitymui per praėjusius metus skyrė 41 proc. daugiau laiko, t. y. 31 min. Tyrimas taip pat atskleidė, kad vaikų skaitymo įpročiams didelę įtaką turi tėvų išsilavinimas ir žinios. Nė vienos knygos per pusmetį dažniausiai neskaitė tėvų, turinčių vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą, vaikai. Tuo tarpu daugiausiai skaitė aukštąjį išsilavinimą įgijusių tėvų vaikai.

Vaikų skaitymui skatinti skirtas projektas „Augu skaitydamas“ bus tęsiamas ir šiemet. Pernai jis apėmė pačias įvairiausias priemones – nuo skaitymų viešose erdvėse su žinomais žmonėmis iki projekto televizijoje. Šiemet vaikams ir toliau bus nemokamai dalijami Knygų medžiai – perskaitę knygas vaikai bus kviečiami ant šių medžių klijuoti lapelius su jų pavadinimais.

Taip pat pradinėms mokykloms, bibliotekoms ir knygynams bus nemokamai siunčiami specialūs lavinamieji, su knygomis susiję „Augu skaitydamas“ žaidimai. Vaikai bus kviečiami burti komandas ir dalyvauti žaidimuose. Taip pat bus surengtas Vaikų knygų mėnuo, uoliausių skaitytojų rinkimai ir apdovanojimai. Daugiau informacijos ir naujausias žinias galima rasti projekto „Facebook“ puslapyje www.facebook.com/Auguskaitydamas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »