Loftas – populiariausias būstas

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 9 d. pirmadienis

Perkant nekilnojamąjį turtą, kartais tenka atsisakyti tam tikrų svajonių, nes finansinės galimybės ne visiems leidžia jas įgyvendinti. Vietoj naujo pastato pasirenkamas senesnis ir pigesnis, vietoj būsto centre įsigyjamas kitas variantas miesto pakraštyje ir panašiai. Tačiau besidomintieji nekilnojamuoju turtu noriai atskleidžia, apie kokį būstą svajoja ir kokį įsigytų, jei jų neribotų nei finansinės galimybės, nei vieta, nei laikas, per kiek laiko reikia įsikelti, ar kiti dalykai.

Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad dalis gyventojų svajoja apie butą. Įvertinę rezultatus, piešiame lietuvių svajonių buto portretą.

Respondentus labiausiai domina loftai (pusė apklausos dalyvių), antroje vietoje – tradicinio tipo butai (26 proc.), trečioje – studijos tipo butai (24 proc.). Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvoje iki šiol standartiniais ir įprasto tipo butais domisi vis mažesnė auditorijos dalis – turėdami galimybių, dauguma žvalgytųsi netradicinių sprendimų, nestandartinių išplanavimų ir įrengimo įvairovės.

Dauguma nenorėtų gyventi toli nuo miesto centrinės dalies ir labiausiai svajoja apie butą miesto centre arba aplink centrą esančiuose mikrorajonuose (atitinkamai 45 ir 31 proc. apklausos dalyvių). Dešimtadalis rinktųsi butą miegamuosiuose rajonuose, po 7 proc. respondentų – prabangiame priemiestyje ar miesto pakraštyje esančius butus.

Svajonių pastatas, kuriame turėtų būti jų svajonių butas, daugumai yra modernus naujas namas (40 proc.) arba dangoraižis (25 proc.), dar 15 proc. apklausos dalyvių svajoja apie butą tiesiog paprastame, bet naujame name. Iš apklausos rezultatų matyti, kad pastato statybos metai ir naujumo kriterijus įgauna vis didesnę svarbą, renkantis būstą. Senuose autentiškuose pastatuose buto norėtų vidutiniškai kas penktas nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt apklausoje dalyvavęs asmuo.

Trijų arba keturių kambarių – tai daugumai priimtiniausi butai (35 ir 25 proc.). Po dešimtadalį respondentų svajoja apie dviejų arba penkių kambarių butą. Dešimtadalis tiksliai negali įvardinti svajonių buto kambarių skaičiaus, 6 proc. norėtų didesnio nei penkių kambarių buto. Vieno kambario butas yra vos kelių procentų respondentų svajonė.

Paklausti, koks interjero stilius turėtų dominuoti svajonių bute, dauguma teigia, kad rinktųsi modernų minimalistinį stilių (34 proc.) arba skirtingose buto erdvėse derintų skirtingus stilius (20 proc.). Kitos statistiškai reikšmingos respondentų grupės svajoja apie šiuolaikiniu, klasikiniu arba skandinavišku stiliumi įrengtus butus.

Dauguma pageidautų, kad jų bute dominuotų tam tikra viena spalva arba jos gama (57 proc. apklausos dalyvių), tačiau didelė dalis (beveik pusė – 43 proc.) respondentų skirtingas erdves įprasmintų skirtingomis spalvomis. Apklausos rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis respondentų yra konservatyvūs ir nesiryžtų savo namų paįvairinti ryškiomis netradicinėmis spalvomis: daugiau nei pusė rinktųsi pastelines spalvas (51 proc.), o ryškiomis spalvomis savo butą dažytų 26 proc., juodos ir baltos deriniu – 15 proc., likusiųjų beveik dešimtadalis naudotų tamsias spalvas.

Didžioji dalis nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentų svajoja apie butą per kelis aukštus (34 proc.), taip pat būtų puiku, jei butas būtų su aukštomis lubomis (23 proc.) arba su vitrininiais langais (21 proc.). Keliolika procentų norėtų buto mansardoje su langais pastogėje. Beveik dešimtadalis norėtų tiesiog paprasto, ekonomiško, įrengto priimtinu stiliumi buto ir pripažįsta negalvojantys apie nieką įmantraus.

Jeigu galėtų rinktis, kokia papildoma erdvė turėtų būti bute, dauguma norėtų didelės terasos arba balkono (23 proc.), drabužinės (16 proc.), didelio vonios kambario (14 proc.). Toks pasirinkimas rodo, kad gyventojams norisi erdvių, kurios reikalingos kasdieniame gyvenime. Likusieji respondentai pageidautų, kad bute būtų darbo kambarys, atskira poilsio zona, atskira erdvė su antresole (pavyzdžiui, miegui, vaikams ar kt.),  kambarys namų kinui, namų biblioteka, kūrybinės dirbtuvės, pirtis arba žaidimų kambarys.

Šaltinis: aruodas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »