Nesaugiausiai jaučiasi Latvijos gyventojai, saugiausi – estai

Publikuota: 2013 m. kovo 15 d. penktadienis

Šeši iš dešimties lietuvių jaučiasi saugūs dėl savo sveikatos, gyvybės, finansų ir turto, rodo „PZU Lietuva“ užsakymu trijose Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Saugiausi jaučiasi estai, o tarp latvių saugiai besijaučiančių tėra vos pusė.

Bendrovė „PZU Lietuva“, pradėjusi veiklą Latvijoje ir ketinanti įžengti į Estiją, pradėjo tirti visų trijų Baltijos šalių gyventojų saugumo indeksą.

„Šalyse, kuriose pragyvenimo lygis yra aukštesnis, saugesni jaučiasi ir gyventojai. Tačiau yra kitų veiksnių, turinčių įtakos saugumo vertinimui: pavyzdžiui, charakteris, požiūris į save ir supantį pasaulį. Saugumo jausmas pats savaime neatsiranda, todėl skatiname žmones galvoti, kad visų pirma kiekvienas savo saugumu turi pasirūpinti pats. Tik pats žmogus gali  prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, turtą ar verslą”, – teigia PZU Lietuva generalinis direktorius Marius Jundulas.

Daugiausiai nerimo – dėl pinigų

Trijose Baltijos šalyse pastebėta bendra tendencija – žmonės nesijaučia saugūs finansiškai. 54 proc. lietuvių ir latvių bei 45 proc. estų pripažįsta, kad pinigai nesukuria saugumo jausmo. 21 proc. apklaustų lietuvių, 17 proc. latvių ir 12 proc. estų visiškai nesijaučia saugūs finansiškai. Tyrimas atskleidė ir netikėtų rezultatų: Latvijoje tarp jaunesnių nei 25 m. žmonių tik 5 proc. jaučiasi visiškai netikri dėl savo finansų. Neužtikrintumas auga didėjant respondentų amžiui, pavyzdžiui, kiekvienas vyresnis nei 61 m. gyventojas finansiškai jaučiasi visiškai nesaugus.

Aštuoni iš dešimties respondentų Estijoje pripažįsta, kad jaučiasi saugūs dėl savo turto, kai kitose Baltijos šalyse ši proporcija tesiekia šešis iš dešimties. Be to, visiškai saugių dėl savo turto žmonių skaičius Estijoje yra dvigubai didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje.

„Saugumo jausmas yra esminis kiekvienam žmogui, jo visapusiškam ir kūrybiniam vystymuisi, gebėjimui dirbti, žaisti ir mylėti. Jis svarbus ir valstybės mastu: kuo saugiau jaučiasi individai, tuo naudingiau tai yra šalies vystymuisi. Saugumo jausmas grindžiamas individualia patirtimi: ar stabili kasdienė aplinka (nuspėjami tėvai), ar yra pakankamai išteklių kiekvienai iškilusiai problemai išspręsti. Kur nėra stabilumo ir išteklių, saugumas yra neįmanomas”, – teigia  Ansis Jurgis Stabingis, Latvijos psichoterapeutų asociacijos prezidentas.

Dėl savo sveikatos nesaugiausiai jaučiasi latviai

Daugiausiai nerimo kaimynams latviams kyla dėl jų sveikatos. Kas šeštas latvis pripažįsta, kad šiuo metu jis nėra ramus dėl savo sveikatos. Priešinga situacija yra Estijoje, kur dėl savo sveikatos nerimauja dukart mažiau žmonių.

Latviai yra susirūpinę ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl gyvenimo apskritai. Net pusė Latvijoje gyvenančių žmonių  prisipažino nerimaujantys dėl savo gyvenimo, kai tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje tokių buvo tik 38 proc. Žmonių, kurie savo gyvenimą laiko visiškai saugiu, skaičius yra maždaug vienodas visose Baltijos šalyse – apie 10 proc.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »