Populiarėja darbas komandiruočių principu

Publikuota: 2016 m. gruodžio 29 d. ketvirtadienis

Darbas komandiruočių principu tampa vis populiaresnis: kaip rodo statistika, Lietuvos darbdaviai aktyviai samdo darbuotojus vietos įmonėse ir siunčia juos į komandiruotes užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. Tokiu principu Lietuvoje dirba ir iš kitų šalių atvykę darbuotojai.

Daugiausia darbuotojų komandiruojama iš statybų ir transporto sektoriaus. Taip pat darbuotojų komandiravimas būdingas gamybos ir paslaugų (švietimo, socialinio darbo) bei verslo (administravimo, finansų) paslaugų sektoriams. Jaučiama paklausa užsienio statybų, metalo konstrukcijų surinkėjų, laivų statybos, remonto ir elektros instaliacijos darbo rinkose.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 m. komandiravimo mastas sudarė 0,7 proc. visos ES darbo jėgos bei buvo 44,4 proc. didesnis palyginti su 2010 metais. Komandiruojamų darbuotojų skaičius iš Lietuvos 2014 m., palyginti su 2010 m., išaugo net 111 proc. Lietuva, kartu su Slovėnija, Slovakija, Graikija ir Bulgarija, nuo 2010 m. pajuto didžiausią komandiruojamų darbuotojų pokytį. Daugiausia darbuotojų iš Lietuvos komandiruojama į Vokietiją, Norvegiją, Prancūziją.

Pastebima, kad vyrauja keli pagrindiniai komandiravimo modeliai. Pirma, darbuotojai komandiruojami dėl darbo išlaidų skirtumų ir žemesnio darbo užmokesčio šalių konkurencinio pranašumo, pavyzdžiui, statybų, transporto, žemės ūkio sektoriuose. Tokio komandiravimo atveju įmonės taiko tik minimalius reikalavimus, kurie keliami darbo užmokesčiui priimančioje šalyje.

Antra, komandiravimas gali būti nulemtas dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Ši komandiravimo forma būdinga aukštesnės specializacijos sektoriuose – inžinerijos, finansinių paslaugų, specializuotų statybų. Tokiu atveju komandiruotiems darbuotojams mokamas ne minimalius reikalavimus atitinkantis darbo užmokestis, o darbo rinkos sąlygas atitinkantis atlygis.

Lietuva konkuruoja su kitomis valstybėmis narėmis žemesnėmis darbo išlaidomis ir darbo užmokesčiu, tačiau į Lietuvą komandiruojami darbuotojai dažniausiai atitinka antrąjį komandiravimo modelį.

Šaltinis: lpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »