RRT skelbia išankstinius elektroninių ryšių rinkos 2016 m. I ketvirčio duomenis

Publikuota: 2016 m. gegužės 31 d. antradienis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2016 m. pirmojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. 2016 m. I ketvirtį investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą, palyginti su 2015 m. IV ketvirčiu, išaugo 37 proc. ir sudarė 34,0 mln. Eur. Palyginti su 2015 m. I ketvirčiu, jos išaugo daugiau kaip 2 kartus.

Išankstiniais RRT duomenimis, 2016 m. I ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 m. ketvirčiu,elektroninių ryšių rinka (vertinant pagal pajamas iš viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų) išaugo 4,7 proc. ir sudarė 159,8 mln. Eur, o palyginti su 2015 m. IV ketvirčiu, elektroninių ryšių rinka išaugo 1 proc.

Per 2016 m. I ketvirtį interneto prieigos paslaugų abonentų, naudojančių plačiajuosčio ryšio technologijas, skaičius išaugo 2 proc., o per metus – 8 proc., ir sudarė 1211 tūkst. Abonentų, kuriems interneto prieiga buvo teikta viešaisiais judriojo ryšio tinklais, naudojant kompiuterį, skaičius per ketvirtį išaugo 5 proc. ir sudarė 370 tūkst. Aktyvių SIM kortelių, kurių naudotojams 2016 m. I ketvirtį viešuoju judriojo ryšio tinklu buvo teiktos paketinio duomenų perdavimo paslaugos (GPRS/EDGE, UMTS, UMTS HSDPA, LTE), skaičius sudarė 2194 tūkst. (1 proc. mažiau negu 2015 m. IV ketvirtį ir 9 proc. daugiau negu 2015 m. I ketvirtį), tarp jų 682 tūkst., t. y. 16 proc., kurių naudotojams paslaugos buvo teiktos taikant spartesnės judriojo ryšio kartos (LTE) technologiją. Per 2016 m. I ketvirtį aktyvių SIM kortelių, kurios panaudotos LTE technologija grįstoms paslaugoms gauti, skaičius išaugo 19 proc., per metus šis skaičius padidėjo 3 kartus.

Abonentų, gavusių plačiajuosčio interneto prieigos paslaugas fiksuotuoju ryšiu, skaičius per ketvirtį augo 1 proc., o per metus – 4 proc., ir 2016 m. I ketvirčio pabaigoje sudarė 841 tūkst.

Pajamos, gautos už mažmeninių plačiajuosčio interneto prieigos paslaugų teikimą 2016 m. I ketvirtį, palyginti su 2015 m. IV ketvirčiu, išaugo 1 proc. ir sudarė 30,6 mln. Eur, įskaitant 5,9 mln. Eur pajamų, gautų iš abonentų, prisijungusių prie interneto viešaisiais judriojo ryšio tinklais.

Aktyvių SIM kortelių, kurių naudotojams teikiamos viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos, skaičius per 2016 m. I ketvirtį sumažėjo 1 proc., per metus – beveik nepakito (sumažėjo 0,4 proc.) ir buvo 4,16 mln. 1,59 mln. arba 38 proc. visų aktyvių SIM kortelių buvo naudojama išankstinio mokėjimo paslaugoms gauti.

Pajamos, gautos už viešojo judriojo ryšio tinklo ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, 2016 m. I ketvirtį, palyginti su 2015 m. IV ketvirčiu, beveik nepakito (sumažėjo 0,8 proc.) ir sudarė 57,9 mln. Eur. Iš jų 1,2 mln. Eur (2,2 proc.) sudarė paslaugų teikėjų, neteikiančių savo tinklo, pajamos už viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą (palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jos išaugo 18 proc.). Į nurodytas pajamas neįeina pajamos, gautos už tinklų sujungimo paslaugas, bei pajamos, gautos už interneto prieigos paslaugų teikimą judriojo ryšio tinklu, naudojant kompiuterį.

Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose judriojo ryšio operatorių tinkluose, trukmė per 2016 m. I ketvirtį, palyginti su 2015 m. IV ketvirčiu, išaugo 2 proc. ir sudarė 2 140 mln. min. Palyginti su 2015 m. I ketvirčiu, per 2016 m. I ketvirtį pokalbių, inicijuotų viešuosiuose judriojo ryšio operatorių tinkluose, trukmė išaugo 5 proc. Palyginti su 2015 m. IV ketvirčiu, išsiunčiamų tekstinių žinučių (SMS) skaičius sumažėjo 6 proc. iki 1 418 mln. SMS, o išsiunčiamų vaizdo žinučių (MMS) skaičius išaugo 4 proc. iki 2,3 mln. MMS. Palyginti su 2015 m. I ketvirčiu, išsiųstų SMS skaičius sumažėjo 17 proc., o išsiųstų MMS skaičius išaugo 20 proc. Viešaisiais judriojo ryšio tinklais teikiamų paketinio duomenų perdavimo paslaugų vartojimas (išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis) 2016 m. I ketvirtį sudarė 12,4 tūkst. TB, ir, palyginti su 2015 m. IV ketvirčiu, išaugo 17 proc., o, palyginti su 2015 m. I ketvirčiu, išaugo 92 proc.

Palyginti su 2015 m. IV ketvirčiu, viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų abonentų skaičius sumažėjo 1 proc. ir sudarė 554 tūkst. Bendros pajamos, gautos už viešųjų fiksuotojo ryšio tinklų, naudojamų viešosioms fiksuotojo telefono ryšio paslaugoms teikti, ir (arba) viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimą, per 2016 m. I ketvirtį sumažėjo 3 proc. ir sudarė 11,4 mln. Eur. Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose fiksuotojo ryšio tinkluose, trukmė per 2016 m. I ketvirtį, palyginti su 2015 m. IV ketvirčiu, išaugo 3 proc. ir sudarė 221 mln. min.

Per 2016 m. I ketvirtį buvo perkelta 26,2 tūkst. judriojo telefono ryšio numerių, ir tai buvo 10,4 proc. daugiau negu per 2015 m. IV ketvirtį. Per 2016 m. I ketvirtį buvo perkelta 5,0 tūkst. fiksuotojo telefono ryšio numerių ‒ tai buvo 3 kartus daugiau negu per 2015 m. IV ketvirtį.

Per 2016 m. I ketvirtį Lietuvos judriojo telefono ryšio operatoriai užregistravo 93 GSM/DCS judriojo radijo ryšio bazines stotis, 74 UMTS bazines stotis  ir 403 LTE bazines stotis. Įskaitant naujas stotis, 2016 m. kovo 31 d. buvo užregistruota 4312 GSM/DCS judriojo radijo ryšio bazinių stočių, 3 792 UMTS bazinės stotys ir 2 674 LTE bazinė stotys. Per metus GSM/DSC judriojo radijo ryšio bazinių stočių skaičius išaugo 8,4 proc., UMTS bazinių stočių skaičius – 11,3 proc., LTE bazinių stočių skaičius – 76,2 proc.

 

Galutinius 2016 m. pirmojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis RRT paskelbs birželio mėnesio antroje pusėje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »