SEB: didžiosios Lietuvos įmonės ateitį vertina palankiai

Publikuota: 2015 m. lapkričio 9 d. pirmadienis

Beveik 9 iš 10 didžiųjų Lietuvos įmonių finansinė padėtis yra gera arba labai gera, o kas antra per artimiausius metus tikisi apyvartos augimo. Vis tik iššūkių didžiajam verslui netrūksta – daugiausia jų artimiausiu laiku kels kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir darbuotojų sąnaudų augimas. Tokius duomenis atskleidė SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa.

Apklausos duomenimis, kaip ir pernai, šiemet didžiosios Lietuvos įmonės dėl ateities nusiteikusios optimistiškiausiai iš trijų Baltijos šalių. 57 proc. Lietuvos bendrovių artimiausio pusmečio verslo aplinką vertina palankiai ir labai palankiai (pernai rudenį tokių buvo 43 proc.), dar trečdalis − neutraliai. Apyvartos augimo artimiausius metus tikisi 58 proc. įmonių (pernai – 53 proc.), jos stabilumo − beveik trečdalis bendrovių. Tuo tarpu Latvijos ir Estijos didelės įmonės nusiteikusios nuosaikiau − čia verslo aplinką ateityje teigiamai vertina apie 40 proc., neutraliai − 42 proc., o apyvartos augimo per ateinančius metus tikisi apie 50 proc. įmonių.

„Matome, kad didžiųjų šalies įmonių nusiteikimas gerėja ir yra pats optimistiškiausias iš kaimyninių šalių. Tam pirmiausia įtakos turi atsigaunantis vartotojų pasitikėjimas, augantis vidaus vartojimas. Taip pat gerai nuteikia sėkmingas įmonių persiorientavimas eksporto rinkose, pavyzdžiui, eksportas į ES šalis per aštuonis šių metų mėnesius yra padidėjęs 7,5 procento. Ir nors tam tikrų neramumų dėl euro zonos ekonomikos plėtros tęstinumo, geopolitinės padėties Rytuose yra, verslas įžvelgia gerų perspektyvų. Be abejonės, toks nusiteikimas turės teigiamą įtaką bendrai šalies ekonomikai“, − sako Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak jo, stabili verslo finansinė padėtis ir teigiami planai dėl finansinių srautų ateityje susiję su įmonių noru investuoti, didinti plėtrą. „Remiantis didelių įmonių finansų direktorių prognozėmis, pusė didelių bendrovių (48 proc.) papildomus finansus būtų linkusios skirti investiciniams projektams Lietuvoje įgyvendinti, o penktadalis (19 proc.) − užsienio rinkose. Tuo tarpu per metus sumažėjo tų įmonių, kurios artimiausiu metu norėtų mažinti finansinius įsipareigojimus. Vadinasi, įmonės stabdžius pamažu ima atleisti ir atnaujina anksčiau planuotus investicinius projektus, kurie būtini norint didinti turimų gamybos įrenginių pajėgumus ir jų efektyvumą“, − sako A. Čičelis.

Tiesa, iššūkių didelėms Lietuvos bendrovėms, kaip ir Latvijos bei Estijos, netrūksta. Apklausos duomenimis, ir Lietuvos, ir kitų Baltijos šalių verslui daugiausia iššūkių ima kelti su darbo jėga susiję klausimai: 42 proc. šalies didžiųjų įmonių susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, dar beveik tiek pat (40 proc.) sprendžia darbo jėgos sąnaudų klausimus.

„Įdomu tai, kad prieš metus šie verslo klausimai buvo svarbūs vos penktadaliui didžiųjų Lietuvos įmonių. Tuo metu įmonės daugiausia sprendė iššūkius, susijusius su tarptautine konkurencija, paklausa. Tai buvo suprantama, atsižvelgiant į tada vyravusias verslo sąlygas, kai eksportą skubiai reikėjo kreipti kitomis kryptimis, ieškoti naujų rinkų. Dabar matome, kad įmonės susiduria su kiek kitokiais iššūkiais, kuriems įtaką daro ne tik jaunų protų nutekėjimas, itin didelė konkurencija dėl geriausių specialistų, bet ir darbo našumo pokyčiai Lietuvoje“, − pastebi A. Čičelis.

Šie iššūkiai yra tiesiogiai susiję ir su didžiųjų įmonių personalo valdymo planais. Remiantis įmonių finansų vadovų išsakyta nuomone, artimiausiu metu pusė (52 proc.) bendrovių ketina nekeisti ir išlaikyti dabartinį darbuotojų skaičių. Beveik trečdalis (29 proc.) turi poreikį darbuotojų skaičių didinti, o 18 proc. − mažinti.

„Palyginti su praėjusiais metais, įmonių, ketinančių mažinti darbuotojų skaičių, padaugėjo 8 procentiniais punktais. Vis tik tai  susiję ne su svarbiais personalo pertvarkymo planais, o su tolesnėmis veiklos efektyvumo paieškomis. Tokios tendencijos šiuo metu būdingos daugeliui šalių, kurių ekonomika auga, kai bendrovės yra priverstos ieškoti dar geresnio veiklos kokybės ir efektyvumo santykio“, − sako A. Čičelis.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Paskelbti pirmųjų Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimų nugalėtojai

Pirmoji vieta ir 10 tūkstančių eurų vertės prizas atiteko dr. Linui Mažučiui, kuris kartu su Harvardo universiteto (JAV) mokslininkais plėtoja ląstelių tyrimų technologiją „inDrops“. skaityti »

Pasaulinės parodos EXPO komisarams vadovaus Lietuvos atstovas

Praėjusios savaitės pabaigoje, likus kiek daugiau nei šimtui dienų iki pasaulinės parodos „EXPO 2017“ Kazachstano sostinėje Astanoje atidarymo, šios parodos komisarų komiteto pirmininku iš 115 šalių atstovų išrinktas Lietuvos ekspozicijos komisaras, Aplinkos ministerijos Parodų skyriaus vedėjas Romas Jankauskas. skaityti »

Europos Komisijos užduotys Lietuvai: investicijų skatinimas, struktūrinės reformos ir atsakinga fiskalinė politika

Europos Komisija pristatė Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje visapusiškai išanalizuoti šalies ekonomikos iššūkiai. skaityti »

Apdovanotos gražiausius lietuviškus pavadinimus turinčios įmonės

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinė kalbos inspekcija devintą kartą surengė Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. skaityti »

Lietuvai – prestižinis įvertinimas Londono knygų mugėje

Lietuva pirmą kartą nominuota Londono knygų mugės apdovanojimuose. Vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pretenduoja tapti geriausia mokymosi priemone. skaityti »

Seimo Audito komitetas: iššūkiai siekiant valstybės mastu konsoliduoti informacinius išteklius

Seimo Audito komiteto nariams buvo pristatyti planai dėl informacinių išteklių valdymo perspektyvų Lietuvoje ir Valstybės kontrolės išvados dėl valstybės politikos duomenų atvėrimo srityje. skaityti »

Ekonomikos komitetas apsvarstė Europos paslaugų elektroninės kortelės paketo dokumentus

Ekonomikos komitetas apsvarstė Pasiūlymą dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos paslaugų e. kortelė ir susijusios administracinės priemonės (COM(2016)824), taip pat kitus susijusius dokumentus ir pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijoms šiems dokumentams. skaityti »

Nacionalinė biblioteka pristatyta Britų bibliotekoje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Londone, Britų bibliotekoje dalyvavo Tarptautinio standartinio vardo identifikatoriaus metodo taikymo vadovų susitikime. skaityti »

Vasario 16-osios proga – nemokami šventiniai atvirlaiškiai Lietuvai

Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos paštas kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir pasveikinti vieni kitus siunčiant specialiai šia proga sukurtus šventinius atvirlaiškius. skaityti »

EK rodo pasitikėjimą Lietuvos viešųjų finansų valdymu

Europos Komisija numato, kad, pradėjus aktyviau įgyvendinti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, taip pat – didėjant eksportui, Lietuvos BVP 2017-2018 m. augs sparčiau nei pernai ir sieks atitinkamai 2,9 ir 2,8 proc. skaityti »