SEB: iš Baltijos šalių optimistiškiausiai nusiteikusios Estijos, pesimistiškiausiai – Latvijos mažos ir vidutinės įmonės

Publikuota: 2014 m. sausio 30 d. ketvirtadienis

Iš trijų Baltijos šalių Estijos mažos ir vidutinės įmonės šių metų verslo perspektyvas vertina optimistiškiausiai — čia kas ketvirtas verslininkas (25 proc.) tikisi didesnio negu 15 proc. apyvartos didėjimo. Lietuvos įmonės augimo galimybes vertina kiek nuosaikiau — tokio spartaus apyvartos didėjimo tikisi 19 proc. įmonių. Tuo tarpu pesimistiškiausiai regione nusiteikę Latvijos verslininkai, kur tokių įmonių yra 13 procentų. Tai skelbiama SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išleistoje apžvalgoje „Baltic Business Outlook“, parengtoje remiantis trijų šalių mažų ir vidutinių įmonių vadovų apklausomis.

„Matome, kad Baltijos šalių įmonių vadovai nusiteikę kiek skirtingai ir verslo augimą šiemet vertina nevienodai. Tai lemia ir kitokius įmonių planus dėl investicijų, naujovių siūlymo, eksporto plėtros ar naujų darbo vietų kūrimo. Vis tik džiugina tai, kad visose trijose šalyse mažos ir vidutinės įmonės pastebi vis daugiau teigiamų ekonomikos atsigavimo požymių ir ateitį vertina palankiau negu prieš metus“, — sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas  Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Apklausų duomenimis, Baltijos šalyse įmonės apyvartos augimą, visų pirma sieja su vidaus rinkomis ir augančia vietine paklausa, o ne eksportu. Apie du trečdaliai Lietuvos (69 proc.) ir Estijos (69 proc.) bei trys ketvirtadaliai Latvijos (74 proc.) įmonių visą dėmesį skirs vietinėms rinkoms. Tuo tarpu plėtros planų užsienyje turi kiek mažiau negu trečdalis visų šalių mažų ir vidutinių įmonių (Lietuvoje — 30 proc., Estijoje — 31 proc., Latvijoje — 28 proc.).

Įmonių konkurencingumą eksporto rinkose padėtų išlaikyti didesnės investicijos ir naujos paslaugos bei produktai. Vis tik iš trijų Baltijos šalių daugiausia investuoti ketina tik estai – tokių planų turi daugiau kaip pusė (61 proc.) įmonių. Lietuvoje investicinius projektus ketina įgyvendinti 34 proc., Latvijoje — 37 proc. mažų ir vidutinių įmonių. Naujovių visų trijų šalių įmonės žada dar mažiau – jas kurti ir pristatyti ar keisti verslo modelį planuoja mažiau kaip vienas trečdalis verslininkų (Lietuvoje — 28 proc., Estijoje — 31 proc., Latvijoje — 29 proc.).

Analizuojant apklausų duomenis, matyti, kad skiriasi ir įmonių planai dėl naujų darbo vietų kūrimo. Šiemet daugiausia naujų darbuotojų įdarbinti planuojama Estijoje — tokių planų turi kas ketvirta (26 proc.) šios šalies maža ir vidutinė įmonė. Lietuvoje didinti darbuotojų skaičių ketina penktadalis įmonių (22 proc.), o Latvijoje darbo vietų kūrimas bus lėtesnis — tokių planų turi apie 14 proc. verslininkų. Vis tik dauguma Baltijos šalių įmonių (Lietuvoje — 75 proc., Estijoje — 69 proc., Latvijoje — 83 proc.) planuoja išsiversti su turimais žmogiškaisiais ištekliais. Tai rodo, kad didelių sukrėtimų šalių darbo rinkose nebus, vyraus stabilumas.

Išsamūs mažų ir vidutinių įmonių veiklos prognozių 2014 metams duomenys gauti vykstant SEB bankų įmonių konsultavimo finansų klausimais kampanijai trijose Baltijos šalyse.  Įgyvendinant kampaniją  Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, buvo surengta apie 4 300 susitikimų, o iš aplankytų įmonių apklausos anketas užpildė beveik 3 700.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »