SEB tyrimas atskleidė, kada gyventojai dažniausiai klydo perskaičiuodami kainas litais į eurus

Publikuota: 2015 m. sausio 29 d. ketvirtadienis

Likus porai savaičių iki euro įvedimo, SEB banko užsakymu buvo atliktas tyrimas norint išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai perskaičiuoja prekių ir paslaugų kainas iš litų į eurus. Tyrimo rezultatai parodė, kad, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, Lietuvos gyventojai vidutiniškai apsirinka maždaug dešimčia procentų. Šiek tiek dažniau ir daugiau (atsižvelgiant į kainos dydį) klystama perskaičiuojant dažniau perkamų mažos vertės prekių kainas. Skaičiuodami eurais, Lietuvos gyventojai labiausiai „pabrangino“ bulves, batoną ir savaitraštį su TV programa, bei kitas palyginti mažesnės vertės prekes ar paslaugas. Dėl didesnės vertės rečiau perkamų prekių ar paslaugų gyventojai klydo mažiau. Nurodydami kainas eurais, mažiau klydo turtingesni, aukštesnį išsilavinimą įgiję vidutinio amžiaus gyventojai.

Gyventojai apsiriko nedaug

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, perskaičiuodami kainas, gyventojai klydo nedaug. Palyginus tyrimo dalyvių nurodytą prekės ar paslaugos kainą litais ir eurais, paaiškėjo, kad nurodytos kainos nesutampa maždaug dešimtadaliu (nurodytą kainą eurais perskaičiavus į litus nustatytu kursu). Dažniau perkamų mažos vertės prekių kainos litais ir eurais nesutapo šiek tiek labiau (9–10 proc.), rečiau perkamų ir didesnės vertės – 7–8 procentais. Daugiausia skiriasi bulvių (vidutiniškai 20 proc.), batono ir savaitraščio su TV programa (vidutiniškai po 12 proc.), kainos, nurodytos litais ir eurais, mažiausiai – automobilio plovimo savitarnos paslaugų (1 proc.), vaikiškos kuprinės ir elektrinio virdulio (po 7 proc.) kainos litais ir eurais. „Apskritai kainų litais ir eurais nesutapimas nėra didelis. Jis galėjo atsirasti dėl kainos litais apvalinimo, dėl perskaičiavimo kurso apvalinimo, kad būtų patogiau skaičiuoti, arba kainos eurais apvalinimo iki akiai patrauklios kainos. Nors apsirinkame nedaug, vis dėlto, kol dar nepripratome prie naujos valiutos, daugiau atidumo perkant kasdieninius nedidelės vertės pirkinius nepakenktų“, – sako J. Varanauskienė.

Mažos vertės prekės perskaičiuojant dažniau „pabrangsta“, didesnės vertės – „atpinga“

Kaip rodo tyrimo rezultatai, perskaičiuodami iš litų į eurus, gyventojai linkę mažos vertės prekių kainas padidinti, o didesnės vertės – sumažinti. Pasak J. Varanauskienės, mažesnės vertės prekių „pabranginimas“ mintyse perskaičiuojant kainą į eurus, sudaro prielaidų nepastebimai išleisti tokioms prekėms daugiau negu tada, kai atsiskaitydavome litais. Tuo tarpu parduotuvėje pamačius brangių daiktų kainas didesnes, negu tikėjomės, tai galėtų apsaugoti nuo pigumo iliuzijos. „Kol dar nepripratome prie naujos valiutos, svarbu kontroliuoti išlaidas mažavertėms prekėms, kurių kainos atrodo nereikšmingos. Dėl polinkio padidinti mažavertes kainas galime apsirikti nepasiimdami grąžos ar palikdami per daug arbatpinigių“, – teigia J. Varanauskienė.

Mažiau klysta vidutinio amžiaus, turtingesni ir didesnio išsilavinimo gyventojai

Atliekant tyrimą analizuota, kokie gyventojai sugebėjo tiksliau nurodyti kainas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tai, ar gyventojas yra lankęsis kokioje nors euro zonos šalyje, ar tvarko išlaidų buhalteriją, didelės įtakos neturi. Tuo tarpu manantys, kad kainos, įvedus eurą, nedidės, skaičiuoja šiek tiek tiksliau negu tie, kurie mano, jog prekės ir paslaugos pabrangs. Vidutinio amžiaus (30–49 m.) gyventojai apsirinka mažiau negu jaunesni ar vyresni. Mažiau apsirikti būdinga aukštesnio išsilavinimo žmonėms ir tiems, kurių finansinė padėtis yra geresnė. Pasikeitus valiutai, gyventojai turi ne tik priprasti prie naujų banknotų ir monetų, bet ir prie pasikeitusių kainų dydžių. Kaip rodo kitų šalių patirtis, iš pradžių gyventojai paprasčiausiai perskaičiuoja kainas iš senos valiutos į naują, taikydami įvairius algoritmus. Ilgainiui prie kainų vertės naująja valiuta priprantama ir gyventojai liaujasi kiekvieną kartą perskaičiuoti. „Kadangi perskaičiuoti dėl nepatogaus keitimo kurso būna gana sudėtinga, skaičiavimo rezultatai būna netikslūs. Manoma, kad gyventojai greičiau ir tiksliau nustato kainas (pigu ar brangu), kai jau jiems nebereikia versti iš vienos valiutos į kitą“, – sako J. Varanauskienė.

Tyrime dalyvavo 1097 Lietuvos gyventojai (15 m. ir vyresni) įvairiose Lietuvos vietovėse. Tyrimo metu apklausos dalyviams pateiktas 35 prekių sąrašas. Iš pradžių buvo prašoma nurodyti išvardintų prekių ir paslaugų kainas litais (litais ir centais), po to – eurais (eurais ir centais). Buvo prašoma kainas eurais nurodyti spontaniškai, tiksliai neperskaičiuojant. Apklausa atlikta 2014 m. gruodžio 9–15 dienomis. Apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »