SEB tyrimas atskleidė, kada gyventojai dažniausiai klydo perskaičiuodami kainas litais į eurus

Publikuota: 2015 m. sausio 29 d. ketvirtadienis

Likus porai savaičių iki euro įvedimo, SEB banko užsakymu buvo atliktas tyrimas norint išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai perskaičiuoja prekių ir paslaugų kainas iš litų į eurus. Tyrimo rezultatai parodė, kad, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, Lietuvos gyventojai vidutiniškai apsirinka maždaug dešimčia procentų. Šiek tiek dažniau ir daugiau (atsižvelgiant į kainos dydį) klystama perskaičiuojant dažniau perkamų mažos vertės prekių kainas. Skaičiuodami eurais, Lietuvos gyventojai labiausiai „pabrangino“ bulves, batoną ir savaitraštį su TV programa, bei kitas palyginti mažesnės vertės prekes ar paslaugas. Dėl didesnės vertės rečiau perkamų prekių ar paslaugų gyventojai klydo mažiau. Nurodydami kainas eurais, mažiau klydo turtingesni, aukštesnį išsilavinimą įgiję vidutinio amžiaus gyventojai.

Gyventojai apsiriko nedaug

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, perskaičiuodami kainas, gyventojai klydo nedaug. Palyginus tyrimo dalyvių nurodytą prekės ar paslaugos kainą litais ir eurais, paaiškėjo, kad nurodytos kainos nesutampa maždaug dešimtadaliu (nurodytą kainą eurais perskaičiavus į litus nustatytu kursu). Dažniau perkamų mažos vertės prekių kainos litais ir eurais nesutapo šiek tiek labiau (9–10 proc.), rečiau perkamų ir didesnės vertės – 7–8 procentais. Daugiausia skiriasi bulvių (vidutiniškai 20 proc.), batono ir savaitraščio su TV programa (vidutiniškai po 12 proc.), kainos, nurodytos litais ir eurais, mažiausiai – automobilio plovimo savitarnos paslaugų (1 proc.), vaikiškos kuprinės ir elektrinio virdulio (po 7 proc.) kainos litais ir eurais. „Apskritai kainų litais ir eurais nesutapimas nėra didelis. Jis galėjo atsirasti dėl kainos litais apvalinimo, dėl perskaičiavimo kurso apvalinimo, kad būtų patogiau skaičiuoti, arba kainos eurais apvalinimo iki akiai patrauklios kainos. Nors apsirinkame nedaug, vis dėlto, kol dar nepripratome prie naujos valiutos, daugiau atidumo perkant kasdieninius nedidelės vertės pirkinius nepakenktų“, – sako J. Varanauskienė.

Mažos vertės prekės perskaičiuojant dažniau „pabrangsta“, didesnės vertės – „atpinga“

Kaip rodo tyrimo rezultatai, perskaičiuodami iš litų į eurus, gyventojai linkę mažos vertės prekių kainas padidinti, o didesnės vertės – sumažinti. Pasak J. Varanauskienės, mažesnės vertės prekių „pabranginimas“ mintyse perskaičiuojant kainą į eurus, sudaro prielaidų nepastebimai išleisti tokioms prekėms daugiau negu tada, kai atsiskaitydavome litais. Tuo tarpu parduotuvėje pamačius brangių daiktų kainas didesnes, negu tikėjomės, tai galėtų apsaugoti nuo pigumo iliuzijos. „Kol dar nepripratome prie naujos valiutos, svarbu kontroliuoti išlaidas mažavertėms prekėms, kurių kainos atrodo nereikšmingos. Dėl polinkio padidinti mažavertes kainas galime apsirikti nepasiimdami grąžos ar palikdami per daug arbatpinigių“, – teigia J. Varanauskienė.

Mažiau klysta vidutinio amžiaus, turtingesni ir didesnio išsilavinimo gyventojai

Atliekant tyrimą analizuota, kokie gyventojai sugebėjo tiksliau nurodyti kainas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tai, ar gyventojas yra lankęsis kokioje nors euro zonos šalyje, ar tvarko išlaidų buhalteriją, didelės įtakos neturi. Tuo tarpu manantys, kad kainos, įvedus eurą, nedidės, skaičiuoja šiek tiek tiksliau negu tie, kurie mano, jog prekės ir paslaugos pabrangs. Vidutinio amžiaus (30–49 m.) gyventojai apsirinka mažiau negu jaunesni ar vyresni. Mažiau apsirikti būdinga aukštesnio išsilavinimo žmonėms ir tiems, kurių finansinė padėtis yra geresnė. Pasikeitus valiutai, gyventojai turi ne tik priprasti prie naujų banknotų ir monetų, bet ir prie pasikeitusių kainų dydžių. Kaip rodo kitų šalių patirtis, iš pradžių gyventojai paprasčiausiai perskaičiuoja kainas iš senos valiutos į naują, taikydami įvairius algoritmus. Ilgainiui prie kainų vertės naująja valiuta priprantama ir gyventojai liaujasi kiekvieną kartą perskaičiuoti. „Kadangi perskaičiuoti dėl nepatogaus keitimo kurso būna gana sudėtinga, skaičiavimo rezultatai būna netikslūs. Manoma, kad gyventojai greičiau ir tiksliau nustato kainas (pigu ar brangu), kai jau jiems nebereikia versti iš vienos valiutos į kitą“, – sako J. Varanauskienė.

Tyrime dalyvavo 1097 Lietuvos gyventojai (15 m. ir vyresni) įvairiose Lietuvos vietovėse. Tyrimo metu apklausos dalyviams pateiktas 35 prekių sąrašas. Iš pradžių buvo prašoma nurodyti išvardintų prekių ir paslaugų kainas litais (litais ir centais), po to – eurais (eurais ir centais). Buvo prašoma kainas eurais nurodyti spontaniškai, tiksliai neperskaičiuojant. Apklausa atlikta 2014 m. gruodžio 9–15 dienomis. Apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje gyvenantys vaikai yra laimingi

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ta proga – informacija apie tai, kaip vaikai jaučiasi gyvendami Lietuvoje. skaityti »

Vilniečiai myli savo miestą ir vertina pokyčius

Beveik 90 proc. vilniečių sako, kad Vilnius yra puikus miestas gyventi ir tik su sostine sieja savo ateitį. skaityti »

Londone vyko Europos nacionalinių bibliotekų vadovų konferencija

Gegužės 15–16 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Londone, Britų bibliotekoje (angl. British Library) dalyvavo 31-ajame Europos nacionalinių bibliotekų vadovų susitikime (angl. The Conference of European National Librarians, CENL). skaityti »

Profesorius Benediktas Juodka tapo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu

Lietuvos darbdavių konfederacijai (LDK) vadovaus buvęs Vilniaus universiteto rektorius, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narys, profesorius Benediktas Juodka. skaityti »

„Barclays“ atidarė finansinių paslaugų centrą Londone

Didžiosios Britanijos bankas „Barclays“ atidarė naują finansinių paslaugų centrą Londone, kuris jungia vietinius bankus, technologines bendroves ir 40 pradedančiųjų finansų įstaigų. skaityti »

Krašto apsaugos viceministras su NATO institucijų atstovais aptarė kibernetinio saugumo klausimus

Balandžio 25-26 d. LR krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza Europos Komisijos viceprezidento Andrus Ansip kvietimu Briuselyje su Europos Sąjungos atstovais aptarė kibernetinio saugumo klausimus. skaityti »

Daugiausia pinigų išleidžiama maistui ir saldumynams

Maistui ir saldumynams – štai kam, vaikų ir jų tėvų nuomone, jų šeimos nariai išleidžia daugiausia pinigų. skaityti »

Lietuvos pramonininkų konfederacija vertina Vyriausybės ketinimą pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių

Premjeras Saulius Skvernelis pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą, kurioje didelis dėmesys skiriamas būsimiems ir jau vykdomiems Vyriausybės darbams. skaityti »

Kultūros ministrė: „Bibliotekos dar plačiau atvers duris neįgaliesiems“

Kultūros ministerija, siekdama dar plačiau atverti duris skaitytojams, turintiems negalią, skyrė papildomą finansavimą penkių apskričių bibliotekoms ir Lietuvos aklųjų bibliotekai. Kultūros ministerija tam paskyrė beveik 100 tūkst. Eurų. skaityti »

Premjeras S. Skvernelis apdovanojo geriausias šalies eksporto įmones

Kovo 30 d. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis „Lietuvos eksporto prizu“ apdovanojo labiausiai prie šalies ūkio augimo ir eksporto rodiklių gerinimo praėjusiais metais prisidėjusias Lietuvos įmones bei jų vadovus. skaityti »