Sugrąžinta daugiau kaip 1 milijardas litų mokėjimų už „Snoro“ išduotas paskolas

Publikuota: 2014 m. sausio 29 d. trečiadienis

Nuo bankroto paskelbimo 2011 m. gruodžio 7 dieną iki 2013 m. gruodžio pabaigos „Snoro“ bankroto administratorius, kartu su banko darbuotojais aktyviai valdydamas banko išduotų paskolų portfelį, jau sugrąžino 1 mlrd. litų. Per šį laikotarpį taip pat papildomai surinkti 153 mln. litų palūkanų ir kitų mokesčių už paslaugas. Iš šių sumų 50 mln. litų paskolų ir beveik 7 mln. litų palūkanų buvo išieškoti iš bankui įkeisto turto.  

Per minimą laikotarpį bankroto administratoriaus komanda ėmėsi veiksmų, kurie leido užtikrinti nenutrūkstamą paskolų ir palūkanų mokėjimą, taip pat daug dėmesio skyrė, kad būtų išaiškinta paskolų pervedimo schema į Kipro, Kaimanų ir Didžiosios Britanijos Mergelių salose registruotus fondus. Pirminiu vertinimu, šių paskolų realizuojama vertė siekė vidutiniškai 180 mln. litų, tačiau šiuo metu bankroto administratoriaus skaičiavimai leidžia manyti, kad bankui grąžinama suma gali viršyti 230 mln. litų. Iki šiol bankui jau sugrąžinta daugiau kaip 80 mln. litų, likusių lėšų grąžinimas tęsiamas.   

„Pradėję administruoti banko bankrotą kartu su vėliau paskirtu kreditorių komitetu priėmėme sprendimą, kad iš pradžių didžiausią vertę banko kreditoriams sukurs aktyvus paskolų portfelio administravimas. Ši strategija pasiteisino – pavyko sugrąžinti reikšmingą sumą, kuri galės būti skiriama išmokoms kreditoriams“, – sako Neilas Cooperis, „Snoro“ bankroto administratorius.

Pasak N. Cooperio, šiuo metu jo komanda jau yra pradėjusi ieškoti potencialių „Snoro“ paskolų portfelio pirkėjų, tačiau konkretus sprendimas dėl paskolų portfelio pardavimo bus priimamas atlikus analizę ir įvertinus visas pardavimo bei alternatyvias galimybes. 

Šiuo metu paskolų administravimo procesas tęsiamas kaip įprasta, taip pat vyksta iš skolininkų perimto nekilnojamojo turto pardavimas bei teisiniai paskolų išieškojimo procesai. Gyventojai bei įmonės ir toliau refinansuoja „Snoro“ suteiktas paskolas kitose kredito įstaigose.    

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »