Ūkio ministerija telkia institucijas, siekdama užtikrinti, kad įvedant eurą kainos būtų perskaičiuojamos tinkamai

Publikuota: 2014 m. sausio 21 d. antradienis

Per Ūkio ministerijoje vykusį pasitarimą diskutuota, kaip efektyviai užtikrinti, kad, įvedant eurą, prekybos ir paslaugų vietose kainos būtų perskaičiuojamos ir skelbiamos tinkamai, aptartos galimos priemonės, pasidalyta informacija, kitų šalių patirtimi, sutarta dėl tolesnio institucijų bendradarbiavimo.

Susitikime dalyvavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos banko, Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos specialistai.

Pasak ūkio viceministrės Rasos Noreikienės, ruošiantis įvesti eurą labai svarbus geranoriškas visų suinteresuotų pusių – ir verslo, ir institucijų, ir vartotojų – sutarimas ir bendradarbiavimas: „Per šį susitikimą norėjome aptarti tiek teisinius, tiek praktinius euro įvedimo aspektus, pasidalyti institucijų patirtimi. Susitikimo metu gauta informacija mums bus ypač naudinga per šią savaitę vyksiantį vizitą Latvijos ekonomikos ministerijoje, kurio tikslas perimti Latvijos patirtį įvedant eurą, aptarti kitus euro įvedimo klausimus. Tokie susitikimai padeda konstruktyviai planuoti veiklą, paskirstyti atsakomybę ir, numačius prevencinius veiksmus, sumažinti galimų klaidų riziką.“

Per pasitarimą Ūkio ministerijoje aptarta, kaip galėtų bendradarbiauti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, tikrindami, ar prekių ir paslaugų kainos prekybos ir paslaugų teikimo vietose perskaičiuotos tinkamai ir vartotojui pateiktos suprantamai. Ypač daug dėmesio ketinama skirti šalies regionams. Ruošiamasi ieškoti būdų ir galimybių paskatinti vartotojus ir juos vienijančias nevyriausybines organizacijas bendradarbiauti sklandžiai įvedant eurą Lietuvoje.

Kalbėta ir apie galimas priemones, padėsiančias užtikrinti, kad prekių ir paslaugų kainos keičiant litus į eurus būtų perskaičiuojamos ir nurodomos tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Susitikimo dalyviams buvo pateikta informacija apie kitose šalyse įvedus eurą dažniausiai užfiksuotus pažeidimus. Svarstytos galimos prevencinės priemonės, kurias reikėtų numatyti iš anksto, ruošiantis įvesti eurą šalyje, kad galima būtų kuo labiau sumažinti pažeidimų riziką.

Ūkio ministerija verslui parengs rekomendacijas, kaip prekybos ir paslaugų teikimo vietose turi būti nurodomos kainos dvigubo kainų nurodymo laikotarpiu. Nacionaliniame euro įvedimo plane jau yra patvirtinta, kad po 30 dienų, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą įvesti eurą Lietuvoje, visose prekybos ir paslaugų teikimo vietose prie kainų litais turės atsirasti ir kainos eurais, dvigubas kainų skelbimas tęsis dar pusę metų įvedus eurą. Tikėtina, kad jau vasaros pabaigoje kainos bus rodomos ir litais, ir eurais.

Per pasitarimą daug dėmesio buvo skirta verslo priežiūrą vykdančių institucijų darbo koordinavimui ir informacijos keitimosi tvarkai aptarti, nes tai itin svarbu siekiant sklandžiai ir operatyviai pasirengti euro įvedimui Lietuvoje. Susitikimo metu pateikta informacija bus pristatyta per Verslo aplinkos darbo grupės posėdį, kuris įvyks 2014 m. sausio pabaigoje.

Verslo aplinkos darbo grupę sudaro Vyriausybės, Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Audito ir apskaitos tarnybos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos banko, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovai.

Verslo aplinkos darbo grupės tikslas – padėti verslo visuomenei pasirengti euro įvedimui ir prisidėti prie sklandaus euro įvedimo Lietuvoje proceso. Šiuo metu Ūkio ministerija yra parengusi ir pateikusi suinteresuotoms institucijoms ir verslo asociacijoms derinti Verslo subjektų gerosios verslo praktikos (valios) memorandumo projektą. Memorandumo tikslas – sukurti verslo subjektų ir vartotojų abipusiu supratimu ir pasitikėjimu grindžiamą euro aplinką, išvengti piktnaudžiavimo ir nepagrįsto prekių ir paslaugų kainų didinimo keičiant litus į eurus, palengvinti vartotojų perėjimą nuo nacionalinės valiutos – lito – prie euro.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »