2014 priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka atitiks dabartinių vienuoliktokų ir aukštųjų mokyklų interesus

Publikuota: 2013 m. vasario 4 d. pirmadienis

Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos posėdyje apsispręsta dėl pakoreguotos priėmimo į aukštąsias mokyklas 2014 m. tvarkos.

„Naujoji priėmimo tvarka derina jau pasirinkusių mokomuosius dalykus dabartinių vienuoliktokų interesus ir aukštųjų mokyklų lūkesčius atsirinkti geriausiai pasiruošusius studijoms stojančiuosius, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. – Koreguodami tvarką siekėme, kad korekcijos neįneštų sumaišties ir vienuoliktokai galėtų ramiai ruoštis savo ateities pasirinkimams.“

2014 m. geriausiųjų eilę, pagal kurią skiriamas valstybės finansavimas studijoms, numatoma skaičiuoti pagal 4 dalykų rezultatus: privalomo lietuvių kalbos ir literatūros, pasirinktos srities pagrindinio ir papildomo dalykų bei kitos srities bendrojo dalyko, į kurio pasirinkimų rinkinį įeis ir užsienio kalba. Lietuvių kalbos ir literatūros bei pagrindinio dalyko bus įskaitomi tik brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų dalykų – brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metiniai pažymiai.

Dėl priimtinausio sprendimo buvo plačiai konsultuojamasi su interesų grupėmis – švietimo ir mokslo bendruomene. Siūlomas variantas sulaukė daugiausia palankių atsiliepimų, jam pritaria moksleivių ir aukštųjų mokyklų atstovai.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus ankstesnio švietimo ir mokslo ministro patvirtintą tvarką negaliojančia, švietimo ir mokslo bendruomenės svarstymams iš viso buvo pateikti trys galimi tvarkos variantai. Be susilaukusio daugiausiai interesų grupių palankumo pirmojo varianto, kuriam šiandien pritarta Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijoje, dar siūlyta arba palikti anksčiau įvestą reikalavimą stojantiesiems laikyti užsienio kalbos egzaminą ir visiems mokėti užsienio kalbą B1 lygiu, arba skaičiuojant konkursinį balą ketvirtajam dalykui imti tik metinį pažymį, o ne brandos egzaminą.

Pagal ankstesnę tvarką, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia, dabartiniai vienuoliktokai, 2014 m. sieksiantys valstybės finansavimo studijoms, greta 4 mokomųjų dalykų, būtų privalomai turėję laikyti užsienio kalbos brandos egzaminą arba tarptautinį testą. Pakoreguotoje tvarkoje užsienio kalba įtraukta į bendrą dalykų pasirinkimo rinkinį.

Dabartiniams dvyliktokams, šiemet stosiantiems į aukštąsias mokyklas, galioja prieš dvejus metus patvirtintos priėmimo sąlygos. 2013 m., kaip ir pernai, į aukštąsias mokyklas bus priimama pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus: trijų dalykų brandos egzaminų ir 4-ojo dalyko metinio pažymio. Brandos atestatui gauti užtenka būti išlaikius 2 brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros ir vieną pasirenkamąjį.

Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »