Prognozuojama, kad ateityje galios centrai stiprės nebe valstybėse, o pasaulio megamiestuose, kurie  jau dabar sparčiai auga ir kaip magnetai traukia kūrybingus ir naujoves kurti norinčius žmones. Singapūras, Honkongas, Londonas, Niujorkas, Los Andželas, San Franciskas, Dubajus – jie visi turi vieną bendrą bruožą: daugiau kaip 40 proc. žmonių yra atvažiavę į juos iš kitur.

„Sėkmingas žmonių prisitaikymas tokiuose miestuose labai priklauso nuo kūrybingumo bei išskirtinumo – gebėjimo kurti naujoves. Tad švietimui juose keliami papildomi tikslai formuoti bendruomeniškumą bei skatinti, palaikyti kūrybingumą. Būtent tokie miestai apibrėš ateities pažangaus piliečio charakteristikas, o konkurencija talentų pritraukimo srityje ateityje vyks tarp didžiųjų miestų, todėl lygiuosimės nebe į nacionalines švietimo sistemas, o į megapolių švietimo sprendimus“, – sako Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių: „Dabartinio jaunimo suvokimas yra visiškai kitoks nei mano kartos, kuriai priklauso ir daugelis dabartinių mokytojų. Mums reikėjo tokių dalykų kaip namas, butas, mašina, įvairūs daiktai. Dabar viskas pasikeitė: jauni žmonės sprendžia, kur jiems įdomu dirbti, kur geresnis socialinis tinklas, mašiną ar kitus retai naudojamus daiktus jis pasiskolina iš įvairių smulkių verslų, veikiančių dalijimosi ekonomikos principu“.

Jo teigimu, keičiantis technologijoms, nebegalima nuspėti kvalifikacijų, kurios bus reikalingos ir garantuos mūsų gyvenimą. Todėl svarbu nuolat keistis, mokytis bei sekti, kas vyksta pasaulyje, ir keisti pagal tai mokymo procesus. Taip pat keičiasi ir mokytojo vaidmuo: jis nebėra tik žinių teikėjas, nes vaikas pats jau gali susirasti labai daug informacijos, todėl svarbu išmokyti, kaip ta informacija naudotis ir ką su ja galima sukurti. Kai technologijos perima vis daugiau rutininių darbų, daugiausia dėmesio turime skirti kūrybiškumo ugdymui.

 „Verslas, politikai, visuomenė, mokytojai – visi turime sutarti, kokį Lietuvos norime matyti žmogų po XXI-ame amžiuje, kokių gebėjimų jam reikės, kokia turi būtų mūsų švietimo sistema, kokio mokytojo reikės, norint tokį žmogų išugdyti. Pramonininkai jau gerą penkmetį kalba apie tai, kad trijų pakopų švietimo sistemos sutvarkymas yra vienas pagrindinių darbų. Džiugu, kad diskusijų šia tema daugėja viešojoje erdvėje“, – sako LPK prezidentas.

Europos Komisija yra ne kartą įspėjusi, kad Lietuvos švietimo sistemos rezultatai prastėja, o pati sistema neefektyvi. Lietuvos rezultatai pagal Tarptautinio moksleivių vertinimo programą prastesni negu kitų Baltijos šalių, o prastai besimokančiųjų dalis per keletą pastarųjų metų labai išaugo. Nepaisant didelės tretinį išsilavinimą turinčių asmenų dalies, turimais duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas didėja.

„Žinoma, visoms reformos reikia reikia tinkamai pasirengti, jas vykdyti metodiškai. Tam reikės ir daug investicijų, bet tai yra pagrindinis dalykas, į ką dabar turi susikoncentruoti valstybė“, – teigia R. Dargis.

 Jis, kartu su kitais Lietuvos verslo tarybos nariais, dar šiemet kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, siūlydami sprendimus švietimo srityje, leisiančius užtikrinti kokybišką mokslą ir pasaulinėje rinkoje konkurencingas studijas Lietuvoje.