Brandžios ląstelės laikrodį galima pasukti atgal

Publikuota: 2012 m. spalio 17 d. trečiadienis

Šiais metais Nobelio premija medicinos ir fiziologijos srityje skirta britui serui Johnui B. Gurdonui ir japonų mokslininkui prof. Shinyai Yamanakai už atradimą, pademonstravusį, kad subrendusios (diferencijuotos) ląstelės gali būti perprogramuotos į daugiagales (nebrandžias, nediferencijuotas) ląsteles.

Iki šių mokslininkų darbų paskelbimo buvo žinoma, kad ląstelės diferencijuojasi tik viena kryptimi. Tai reiškia, kad po apvaisinimo kiaušialąstė pradeda greitai dalytis ir atsiranda daug vienodų ankstyvojo embriono ląstelių, kurios vėliau pradeda specializuotis – formuoti audinius ir organus. Pradinių gemalo vystymosi stadijų nebrandžios ląstelės dar vadinamos daugiagalėmis (turinčiomis daug įvairių galių, t. y. galinčiomis diferencijuotis bet kokio audinio ar organo kryptimi) kamieninėmis ląstelėmis. Individui gimus, besidiferencijuojančių ląstelių pasirinkimo galimybės vis siaurėja, kol pagaliau jos tampa vienagalės, t. y. galinčios diferencijuotis tik viena kryptimi – tapti, pavyzdžiui, kraujo, odos ar kito audinio specializuota ląstele.

Šių metų Nobelio premijos laureatai J. Gurdonas ir Sh. Yamanaka eksperimentiniais darbais pademonstravo, kad ląstelių brendimo kryptį galima pasukti atgal, t. y. dediferencijuoti subrendusias ląsteles ir gauti daugiagales kamienines ląsteles, kurių savybės prilyginamos ankstyvojo embriono vystymosi stadijos ląstelėms ir kurios toliau vėl gali diferencijuotis į įvairius audinius. Didžiausias šių mokslininkų nuopelnas – mechanizmų, reguliuojančių ląstelės diferenciacijos eigą, išaiškinimas.

Premija skirta dviejų kartų mokslininkams. Svarbiausias J. Gurdono (gim. 1933 m.) darbas, atliktas panaudojant buožgalvius, paskelbtas dar 1962 m. Tada jis parodė, kad iš buožgalvio žarnos ląstelės paėmus branduolį ir jį perkėlus į bebranduolį kiaušinėlį išsivysto sveiki buožgalviukai, o tai reiškia, kad visiškai diferencijuotos ląstelės branduolyje yra išlikusios dediferenciacijos galimybės. Bet tuo metu jo darbai nepasirodė verti dėmesio. 2006 m. kitos kartos mokslininkas Sh. Yamanaka (gim. 1962 m.), panaudodamas šiuolaikinius molekulinės biologijos metodus, iš pelės uodegos ląstelių, įvedęs kai kuriuos genus, gavo indukuotas daugiagales kamienines ląsteles ir tuo pademonstravo organizmo vystymosi proceso seką. Dar daugiau – iš šių indukuotų kamieninių ląstelių gimė sveiki peliukai!

Šaltinis: naujienos.vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »