Brandžios ląstelės laikrodį galima pasukti atgal

Publikuota: 2012 m. spalio 17 d. trečiadienis

Šiais metais Nobelio premija medicinos ir fiziologijos srityje skirta britui serui Johnui B. Gurdonui ir japonų mokslininkui prof. Shinyai Yamanakai už atradimą, pademonstravusį, kad subrendusios (diferencijuotos) ląstelės gali būti perprogramuotos į daugiagales (nebrandžias, nediferencijuotas) ląsteles.

Iki šių mokslininkų darbų paskelbimo buvo žinoma, kad ląstelės diferencijuojasi tik viena kryptimi. Tai reiškia, kad po apvaisinimo kiaušialąstė pradeda greitai dalytis ir atsiranda daug vienodų ankstyvojo embriono ląstelių, kurios vėliau pradeda specializuotis – formuoti audinius ir organus. Pradinių gemalo vystymosi stadijų nebrandžios ląstelės dar vadinamos daugiagalėmis (turinčiomis daug įvairių galių, t. y. galinčiomis diferencijuotis bet kokio audinio ar organo kryptimi) kamieninėmis ląstelėmis. Individui gimus, besidiferencijuojančių ląstelių pasirinkimo galimybės vis siaurėja, kol pagaliau jos tampa vienagalės, t. y. galinčios diferencijuotis tik viena kryptimi – tapti, pavyzdžiui, kraujo, odos ar kito audinio specializuota ląstele.

Šių metų Nobelio premijos laureatai J. Gurdonas ir Sh. Yamanaka eksperimentiniais darbais pademonstravo, kad ląstelių brendimo kryptį galima pasukti atgal, t. y. dediferencijuoti subrendusias ląsteles ir gauti daugiagales kamienines ląsteles, kurių savybės prilyginamos ankstyvojo embriono vystymosi stadijos ląstelėms ir kurios toliau vėl gali diferencijuotis į įvairius audinius. Didžiausias šių mokslininkų nuopelnas – mechanizmų, reguliuojančių ląstelės diferenciacijos eigą, išaiškinimas.

Premija skirta dviejų kartų mokslininkams. Svarbiausias J. Gurdono (gim. 1933 m.) darbas, atliktas panaudojant buožgalvius, paskelbtas dar 1962 m. Tada jis parodė, kad iš buožgalvio žarnos ląstelės paėmus branduolį ir jį perkėlus į bebranduolį kiaušinėlį išsivysto sveiki buožgalviukai, o tai reiškia, kad visiškai diferencijuotos ląstelės branduolyje yra išlikusios dediferenciacijos galimybės. Bet tuo metu jo darbai nepasirodė verti dėmesio. 2006 m. kitos kartos mokslininkas Sh. Yamanaka (gim. 1962 m.), panaudodamas šiuolaikinius molekulinės biologijos metodus, iš pelės uodegos ląstelių, įvedęs kai kuriuos genus, gavo indukuotas daugiagales kamienines ląsteles ir tuo pademonstravo organizmo vystymosi proceso seką. Dar daugiau – iš šių indukuotų kamieninių ląstelių gimė sveiki peliukai!

Šaltinis: naujienos.vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »