Brandžios ląstelės laikrodį galima pasukti atgal

Publikuota: 2012 m. spalio 17 d. trečiadienis

Šiais metais Nobelio premija medicinos ir fiziologijos srityje skirta britui serui Johnui B. Gurdonui ir japonų mokslininkui prof. Shinyai Yamanakai už atradimą, pademonstravusį, kad subrendusios (diferencijuotos) ląstelės gali būti perprogramuotos į daugiagales (nebrandžias, nediferencijuotas) ląsteles.

Iki šių mokslininkų darbų paskelbimo buvo žinoma, kad ląstelės diferencijuojasi tik viena kryptimi. Tai reiškia, kad po apvaisinimo kiaušialąstė pradeda greitai dalytis ir atsiranda daug vienodų ankstyvojo embriono ląstelių, kurios vėliau pradeda specializuotis – formuoti audinius ir organus. Pradinių gemalo vystymosi stadijų nebrandžios ląstelės dar vadinamos daugiagalėmis (turinčiomis daug įvairių galių, t. y. galinčiomis diferencijuotis bet kokio audinio ar organo kryptimi) kamieninėmis ląstelėmis. Individui gimus, besidiferencijuojančių ląstelių pasirinkimo galimybės vis siaurėja, kol pagaliau jos tampa vienagalės, t. y. galinčios diferencijuotis tik viena kryptimi – tapti, pavyzdžiui, kraujo, odos ar kito audinio specializuota ląstele.

Šių metų Nobelio premijos laureatai J. Gurdonas ir Sh. Yamanaka eksperimentiniais darbais pademonstravo, kad ląstelių brendimo kryptį galima pasukti atgal, t. y. dediferencijuoti subrendusias ląsteles ir gauti daugiagales kamienines ląsteles, kurių savybės prilyginamos ankstyvojo embriono vystymosi stadijos ląstelėms ir kurios toliau vėl gali diferencijuotis į įvairius audinius. Didžiausias šių mokslininkų nuopelnas – mechanizmų, reguliuojančių ląstelės diferenciacijos eigą, išaiškinimas.

Premija skirta dviejų kartų mokslininkams. Svarbiausias J. Gurdono (gim. 1933 m.) darbas, atliktas panaudojant buožgalvius, paskelbtas dar 1962 m. Tada jis parodė, kad iš buožgalvio žarnos ląstelės paėmus branduolį ir jį perkėlus į bebranduolį kiaušinėlį išsivysto sveiki buožgalviukai, o tai reiškia, kad visiškai diferencijuotos ląstelės branduolyje yra išlikusios dediferenciacijos galimybės. Bet tuo metu jo darbai nepasirodė verti dėmesio. 2006 m. kitos kartos mokslininkas Sh. Yamanaka (gim. 1962 m.), panaudodamas šiuolaikinius molekulinės biologijos metodus, iš pelės uodegos ląstelių, įvedęs kai kuriuos genus, gavo indukuotas daugiagales kamienines ląsteles ir tuo pademonstravo organizmo vystymosi proceso seką. Dar daugiau – iš šių indukuotų kamieninių ląstelių gimė sveiki peliukai!

Šaltinis: naujienos.vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »