Bus finansuojama 12 bendrų Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkų projektų

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 27 d. ketvirtadienis

Rugsėjo 25–26 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko Lietuvos ir Prancūzijos mokslinio bendradarbiavimo programos „Žiliberas“ posėdis. Šalių delegacijos pasikeitė informacija apie naujausias mokslo ir technologijų politikos tendencijas ir atrinko bendrus tyrimų projektus, kurie bus finansuojami 2013–2014 metais. Lietuva ir Prancūzija numato finansuoti 12 mokslininkų mobilumo projektų.

Kovą Lietuvoje ir Prancūzijoje buvo paskelbtas konkursas teikti dvišalius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus. Juos vertino kiekvienos šalies ekspertai. Galutinį remiamų projektų sąrašą patvirtino bendras komitetas, kuriam vadovavo švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė ir Prancūzų kultūros centro direktorius p. Frédéric Bellido. Iš konkursui pateiktų 24 projektų buvo atrinkti dvylika, iš kurių du – humanitarinių ir socialinių mokslų projektai.

Finansavimą laimėjo 8 Vilniaus universiteto, 2 Kauno technologijos universiteto, po 1 Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkų ir Prancūzijos partnerių projektai. Tyrimų tematika plati – nuo biomedicinos iki istorijos. Pavyzdžiui, kartu su prancūzų mokslininkais KTU chemikai tyrinės saulės elementus, o LEU filologai studijuos Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinius mainus.

Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimo programa „Žiliberas“, pavadinta Vilniaus universitete profesoriavusio prancūzų mokslininko Jean Emanuel Gilibert (1741–1814) garbei, įgyvendinama nuo 2003 metų. Programa remia bendrus Lietuvos ir Prancūzijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus. Lėšos skiriamos mokslininkų mobilumui – kelionių ir gyvenimo išlaidoms padengti. Programą finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Prancūzijos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Nuo „Žilibero“ programos pasirašymo 2003 metais iki šiol finansuoti 57 bendri Lietuvos ir Prancūzijos mokslinių tyrimų dvimečiai projektai. Tam iš Lietuvos pusės per 10 metų jau skirta daugiau nei 1,3 mln. litų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »