Bus vykdoma nuolatinė absolventų įsidarbinamumo stebėsena

Publikuota: 2016 m. vasario 18 d. ketvirtadienis

Tęsiami valstybinės absolventų įsidarbinamumo stebėsenos sistemos kūrimo darbai. Vyriausybė patvirtino Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašą, nustatantį jos paskirtį, vykdytojus, principus ir koordinavimą. Vyriausybės sprendimu sudarytas teisinis pagrindas leis vykdyti nuolatinę žmogiškųjų išteklių stebėseną, užtikrins jos pastovumą, suteiks galimybę matyti ilgalaikę absolventų įsidarbinamumo panoramą, atsakys į klausimą, ar asmenys dirba pagal įgytą išsilavinimą ir kokius atlyginimus gauna.

„Galimybė stebėti darbo rinkos situaciją ir absolventų įsidarbinamumą padės valstybės institucijoms daryti sprendimus dėl studijų finansavimo ir specialistų poreikio, o abiturientams – dėl studijų pasirinkimo“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza.

Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistema sujungs duomenis iš įvairių registrų ir leis įvertinti Lietuvos gyventojų užimtumo būklę ir kaitą, prognozuoti ateities tendencijas, priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.

Švietimo ir mokslo ministerija duomenis naudos valstybės finansuojamoms studijoms planuoti ir finansuoti, mokslo ir studijų institucijoms vertinti, specialistų pasiūlai prognozuoti, visuomenei ir suinteresuotosioms grupėms informuoti apie absolventų karjerą,

Iki šiol galimybės nuolat stebėti absolventų įsidarbinamumą darbo rinkoje nebuvo. Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) 2015 m. atliko absolventų karjeros pirminę analizę. Joje apžvelgta, kaip pirmaisiais metais po studijų baigimo į darbo rinką integravosi 2012 ir 2013 m. baigusieji Lietuvos kolegijas ir universitetus. Įtvirtinus nuolatinę absolventų stebėseną tokia informacija bus renkama nuolat ir leis matyti ne tik esamą situaciją, bet ir fiksuoti tendencijas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »