Du iš trijų turtingiausių lietuvių savo vaikams karjeros linki Lietuvoje

Publikuota: 2015 m. spalio 14 d. trečiadienis

SEB banko duomenimis, 48 proc. didžiausią turtą valdančių Baltijos šalių gyventojų norėtų, kad jų vaikai karjeros siektų užsienyje. Visgi Lietuvoje to pageidautų tik trečdalis (32 proc.) didelį turtą valdančių žmonių. Latvijoje karjeros ne gimtojoje šalyje vaikams linkėtų 48 proc., Estijoje – 56 proc. didelį turtą valdančių asmenų.

„Tyrimų duomenimis, didžiausią turtą valdančių gyventojų atžalos studijas renkasi ir gimtojoje šalyje, ir svetur. Lietuvoje 38 proc. turtingiausių gyventojų grupei priklausančių respondentų nurodė, kad jų atžalos jau baigė arba ketina baigti studijas užsienio mokymosi įstaigose, Latvijoje taip teigė 43 proc., Estijoje – 36 proc. didžiausią turtą valdančių respondentų. Nors studijuojančių svetur dalis Baltijos šalyse panaši, tačiau didelį turtą valdantys lietuviai, palyginti su latviais ir estais, dažniau norėtų, kad jų vaikai savo karjerą darytų Lietuvoje“, – sako Aušra Survilienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės departamento direktorė.

Kalbant apie visus gyventojus, karjeros užsienyje savo atžaloms linki daugiau nei pusė visų respondentų Baltijos šalyse – 54 proc. lietuvių, po 56 proc. latvių ir estų. Kas penktas (22 proc.) lietuvis nurodė, kad jų vaikai jau baigė arba ketina baigti studijas užsienio šalyje. Latvijoje taip nurodė 24 proc. visų respondentų, Estijoje – 18 procentų.

„Įdomu tai, kad Lietuvoje didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų nuomonės dėl vaikų karjeros išsiskiria. Didelį turtą valdantys lietuviai dažniau norėtų, kad jų vaikai karjeros siektų gimtojoje šalyje, vadinasi, jie tiki šalies ateitimi, nori, kad jų vaikai prisidėtų prie gerovės kūrimo čia“, – sako A. Survilienė.

Respondentų Baltijos šalyse teigimu, daugiausia perspektyvų turi pasirinkusieji informacinių technologijų specialybes. Antroje vietoje rikiuojasi farmacija ir medicina, trečioje – finansinių paslaugų sektorius.

Mokymosi įstaigas Baltijos šalių gyventojai mato ir kaip iš dalies atsakingas už vaikų finansinio raštingumo formavimą. Taip teigia 30 proc. lietuvių, 31 proc. latvių ir 38 proc. estų. Visgi didžiausia atsakomybė ugdant teisingą vaikų požiūrį į pinigus, anot apklaustųjų, tenka tėvams. Šiam teiginiui pritaria daugiau nei pusė visų respondentų Baltijos šalyse.

Remiantis apklausų rezultatais, du iš penkių Baltijos šalių gyventojų mano, kad efektyviausia priemonė ugdyti teisingą vaikų požiūrį į pinigus, yra jų įtraukimas į šeimos biudžeto planavimą – šiai priemonei prioritetą labiau teikia moterys. Vyrai kaip veiksmingą priemonę nurodo papildomų pinigų už atliktą darbą skyrimą. Taip pat respondentai nurodo, kad tinkamą požiūrį į pinigus padeda ugdyti ir kišenpinigiams skiriamos sumos ribojimas.

Šiame pranešime naudojami 2015 m. atliktų apklausų Baltijos šalyse duomenys – SEB banko duomenys ir tyrimų bendrovės „Mindshare“ apklausos duomenys. Iš viso įvertinti 1 788 respondentų atsakymai.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »