Du iš trijų turtingiausių lietuvių savo vaikams karjeros linki Lietuvoje

Publikuota: 2015 m. spalio 14 d. trečiadienis

SEB banko duomenimis, 48 proc. didžiausią turtą valdančių Baltijos šalių gyventojų norėtų, kad jų vaikai karjeros siektų užsienyje. Visgi Lietuvoje to pageidautų tik trečdalis (32 proc.) didelį turtą valdančių žmonių. Latvijoje karjeros ne gimtojoje šalyje vaikams linkėtų 48 proc., Estijoje – 56 proc. didelį turtą valdančių asmenų.

„Tyrimų duomenimis, didžiausią turtą valdančių gyventojų atžalos studijas renkasi ir gimtojoje šalyje, ir svetur. Lietuvoje 38 proc. turtingiausių gyventojų grupei priklausančių respondentų nurodė, kad jų atžalos jau baigė arba ketina baigti studijas užsienio mokymosi įstaigose, Latvijoje taip teigė 43 proc., Estijoje – 36 proc. didžiausią turtą valdančių respondentų. Nors studijuojančių svetur dalis Baltijos šalyse panaši, tačiau didelį turtą valdantys lietuviai, palyginti su latviais ir estais, dažniau norėtų, kad jų vaikai savo karjerą darytų Lietuvoje“, – sako Aušra Survilienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės departamento direktorė.

Kalbant apie visus gyventojus, karjeros užsienyje savo atžaloms linki daugiau nei pusė visų respondentų Baltijos šalyse – 54 proc. lietuvių, po 56 proc. latvių ir estų. Kas penktas (22 proc.) lietuvis nurodė, kad jų vaikai jau baigė arba ketina baigti studijas užsienio šalyje. Latvijoje taip nurodė 24 proc. visų respondentų, Estijoje – 18 procentų.

„Įdomu tai, kad Lietuvoje didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų nuomonės dėl vaikų karjeros išsiskiria. Didelį turtą valdantys lietuviai dažniau norėtų, kad jų vaikai karjeros siektų gimtojoje šalyje, vadinasi, jie tiki šalies ateitimi, nori, kad jų vaikai prisidėtų prie gerovės kūrimo čia“, – sako A. Survilienė.

Respondentų Baltijos šalyse teigimu, daugiausia perspektyvų turi pasirinkusieji informacinių technologijų specialybes. Antroje vietoje rikiuojasi farmacija ir medicina, trečioje – finansinių paslaugų sektorius.

Mokymosi įstaigas Baltijos šalių gyventojai mato ir kaip iš dalies atsakingas už vaikų finansinio raštingumo formavimą. Taip teigia 30 proc. lietuvių, 31 proc. latvių ir 38 proc. estų. Visgi didžiausia atsakomybė ugdant teisingą vaikų požiūrį į pinigus, anot apklaustųjų, tenka tėvams. Šiam teiginiui pritaria daugiau nei pusė visų respondentų Baltijos šalyse.

Remiantis apklausų rezultatais, du iš penkių Baltijos šalių gyventojų mano, kad efektyviausia priemonė ugdyti teisingą vaikų požiūrį į pinigus, yra jų įtraukimas į šeimos biudžeto planavimą – šiai priemonei prioritetą labiau teikia moterys. Vyrai kaip veiksmingą priemonę nurodo papildomų pinigų už atliktą darbą skyrimą. Taip pat respondentai nurodo, kad tinkamą požiūrį į pinigus padeda ugdyti ir kišenpinigiams skiriamos sumos ribojimas.

Šiame pranešime naudojami 2015 m. atliktų apklausų Baltijos šalyse duomenys – SEB banko duomenys ir tyrimų bendrovės „Mindshare“ apklausos duomenys. Iš viso įvertinti 1 788 respondentų atsakymai.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »