Iš Vilniaus mero lūpų – kvietimas verslininkams prisidėti prie mokslo centro kūrimo

Publikuota: 2015 m. gruodžio 15 d. antradienis

Susitikime su verslininkais Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pristatė sostinėje planuojamo statyti Nacionalinio mokslo centro (muziejaus) koncepciją. Pasak mero, finansuoti jaunimui skirtas mokslo centro laboratorijas bus suinteresuotas ir verslas.

„Projektas kainuos bent 20 mln. eurų, iš kurių valstybės skiriama dalis sudarys ketvirtadalį. Dar ketvirtadalį planuojama surinkti iš viešųjų partnerių – universitetų bei savivaldybės. To nepakaks, tad natūralu, jog iškyla klausimas dėl privačių lėšų pritraukimo. Planuojame centre įrengti penkias laboratorijas: gyvybės mokslų, fizikos, chemijos, socialinių mokslų ir bendrą – fizikos, lazerių, robotikos. Tai sritys, kuriose dažnai trūksta specialistų, todėl verslui bus naudinga prie to prisidėti“, – teigė R. Šimašius.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus, toks mokslo centras paskatins jaunimą domėts naujomis mokslo sritimis, kurios gimsta XXI amžiuje. „Mūsų visų uždavinys bus šias erdves užpildyti turiniu. Susižavėjus atradimais, jaunuoliams atsiras noras atvažiuoti ir į įmonę pasižiūrėti, kaip tas mokslas konvertuojasi į gamybą“, – sakė V. Sutkus.

Pirmuoju Nacionalinio mokslo centro kūrimo etapu planuojama įrengti ekspozicijas, mokomąsias laboratorijas, mokslo atrakcionų parką, planetariumą ir erdves atvirame ore.

„Kodėl tokio centro reikia? Tai bus vieta, skirta išbandyti mokslą praktiškai – paliesti, pajausti, išgirsti. Tikslas – sudominti žmones, daugiausia jaunimą, mokslu, paskatinti studijuoti ir domėtis technologiniais dalykais. Tokių mokslo centrų esame matę kitose Europos sostinėse kaip, pavyzdžiui, Varšuvoje, Kopenhagoje, Helsinkyje, tad, manome, jog potencialiai geriausia vieta jam Lietuvoje yra Vilnius“, – teigė meras.

Projekte yra numatytas ir mokslo centrą supantis mokslo parkas, kuriame bus įrengti atrakcionai su nesudėtingomis mokslinio stebėjimo erdvėmis ir bandymų atvirame ore įrengimai.

Švietimo ir mokslo ministerija yra nusprendusi šiam projektui skirti 5,6 mln. eurų. Planuojama, jog projektas gali būti patvirtintas kitąmet, o įgyvendintas – už 3-4 metų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »