KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Publikuota: 2017 m. sausio 25 d. trečiadienis

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. Santakos slėnyje surengtas Europos inovatyvių universitetų konsorciumo (ECIU) prorektorių suvažiavimas.

Renginio dalyviai diskutavo apie universitetus siejančius tikslus bei bendrus interesus, ieškojo būdų, kaip gerinti mokslo ir inovacijų veiklos kokybę, didinti ECIU narių konkurencingumą.  Į pirmąkart KTU prorektorės Astos Pundzienės inicijuotą susitikimą Kaune atvyko Portugalijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Airijos, Ispanijos ir tolimosios Meksikos aukštųjų mokyklų prorektoriai.

Šįkart ECIU suvažiavimo dalyviai ieškojo sprendimų, kaip efektyviau tarpusavyje dalintis universitetams aktualiais pranešimais bei kita susijusia informacija apie aukštųjų mokyklų veiklas, programas ir iniciatyvas. Svarstyta apie platformą, padėsiančią apjungti pajėgas bendroms veikloms, susijusioms su darbu bei stažuotėmis.

Prorektoriai sutarė organizuoti doktorantų vasaros mokyklas ir kurti numatytus modulius. Šiemet vieną tokių KTU rengs drauge su Norvegijos Stavangerio universitetu, išreiškusiu norą prisidėti prie bendro projekto. Palangoje vyksiančios mokyklos tikslas – stiprinti jaunųjų mokslininkų glaudesnį bendradarbiavimą ir gerinti doktorantūros studijų kokybę.

Dar viena gera žinia akademinei bendruomenei – sprendimas rengti trumpalaikes stažuotes ECIU narių universitetuose. Tai leis darbuotojams įgyti naujų kompetencijų ir tarpusavyje dalintis gerąja patirtimi. Taip pat nutarta plėtoti jungtines ir dvigubo laipsnio doktorantūros programas.

Senojo žemyno inovatyvių universitetų atstovai numato ateityje rengti bendras paraiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams programoje „Horizontas 2020“ bei ieškoti finansavimo doktorantūros stažuotėms.

„Turime galvoti, kaip pritraukti į universitetus talentus. Mums reikia prisivilioti kuo daugiau žmonių, bet norint tai padaryti, turime teikti kokybiškas paslaugas, o tai kainuoja. Tad reikia rasti būdą, kaip galime uždirbti daugiau ir dalintis išlaidas“, – teigė Armandas Sanchezas, atstovaujantis Barselonos Autonoma universitetui.

ECIU generalinė sekretorė Katrin Dircksen siūlė skatinti mokslininkus domėtis temomis, ypač siejamomis su Europos Komisijos projektu „Horizontas 2020“, kuriame numatyta 80 mlrd. eurų skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms: „Turime teikti paraiškas europiniams projektams. Taip galėtume gauti reikiamą finansavimą.“

Šiais klausimais jai antrino ir Mogens Rysholt Poulsen iš Aalborgo universiteto: „Reikėtų pritraukti ir verslo atstovus. Galbūt rengti jiems profesionalius su pramone susijusius mokymus, įvesti tam tikrą nario mokestį.“

ES koordinatorius Rolf Vermeij pristatė ECIU atstovybės Briuselyje veiklą ir skatino būti aktyvesniais dalyvaujant ES projektuose: „Norint suprasti, apie ką kalbama projekte „Horizontas 2020“, reikia prie jo prisijungti. Jei iš diskusijų mokomasi, reikia kuo dažniau būti Briuselyje, sekti tendencijas, klausinėti ir visais įmanomais būdais siekti matomumo.“

Suvažiavimo metu prorektoriai darbo grupės pirmininku išrinko Antonio Pitą, atstovaujantį Monterėjaus technologijos universitetui Meksikoje.

KTU administracine veikla, ypač mokslo srityje, domėjosi Aveiro universiteto Portugalijoje mokslo prorektorius Jose Fernando Ferreira Mendesas. Jam buvo svarbu perprasti universiteto veiklą, suprasti, kaip organizuojami tyrimai, vykdomos doktorantūros studijos.

Į 12 universitetų vienijančio Europos inovatyvių universitetų konsorciumo gretas KTU įstojo 2016 metais. Kol kas tai yra vienintelis lietuviškas universitetas šioje organizacijoje.

1997 metais įkurtas tinklas grįstas pasitikėjimu, leidžiančiu savo nariams keistis gerąja praktika, skatinant verslumą ir inovacijas bei kuriant bendrą mobiliąją platformą studentams, mokytojams ir kitiems mokslo tyrėjams.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »