Kasmet mažėja neįgaliųjų studentų Lietuvos aukštosiose mokyklose

Publikuota: 2012 m. balandžio 14 d. šeštadienis

Lietuvos aukštosios mokyklos dar vis per menkai pasirengusios priimti norinčius studijuoti neįgaliuosius. Neįgaliųjų studentų skaičius jose kasmet mažėja. Kaip atskleidė Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas „Studentai su negalia Lietuvos aukštosiose mokyklose 2011–2012", šiais mokslo metais Lietuvoje studijuoja tik 878 negalią turintys studentai. Praėjusiais metais jų studijavo 996, o 2009–2010 metais – 1026.

„Ženklus neįgaliųjų studentų mažėjimas aukštosiose mokyklose rodo, kad mokyklos nėra tinkamai pasiruošusios juos priimti. Studijų programos menkai pritaikytos neįgaliajam. Pavyzdžiui, judėjimo negalią turintis studentas vargu ar galėtų įgyti odontologo specialybę, o klausos negalią – lygiaverčiai dalyvauti paskaitose, gilinti žinias dalyvaudamas mokslinėse konferencijose”, – apie neįgaliųjų studentų skaičiaus mažėjimo priežastis kalba Lietuvos studentų sąjungos projektų vadovas ir socialinės integracijos koordinatorius Vytautas Valentinavičius.

Pasak V.Valentinavičiaus, neįgalieji yra linkę integruotis ir lygiaverčiai dalyvauti studijų procese. Tyrimas atskleidė, kad aktyvias studijų formas renkasi dauguma – net 71,79 proc. neįgalių studentų: 57,74 proc. jų studijuoja nuolatinėse ir 14,05 proc. – dieninėse studijose. 

Padaugėjo aukštųjų mokyklų, kurios teigia, kad jų auditorijos, higienos patalpos ir bendrojo naudojimo patalpos pritaikytos judėjimo negalią turintiems studentams. Šiais metais tokių aukštųjų yra 33,33 proc., praėjusiais metais jų buvo 24,39 proc. Kad patalpos neįgaliesiems pritaikytos tik iš dalies, teigia 38,89 proc. aukštųjų mokyklų. Kad neįgaliesiems jos iš viso nepritaikytos, atsakė 27,78 proc.

Kita vertus, daugiausiai Lietuvoje studijuoja turinčių vidinių sutrikimų (pavyzdžiui, sergančių diabetu, raudonąja vilklige, epilepsija) – iš viso 39,27 proc. Turinčių judėjimo negalią šiais metais studijuoja 27,39 proc., regėjimo negalią – 13,53 proc.,  o klausos  negalią –  5,28 proc.

Todėl, pasak V.Valentinavičiaus, aukštosiose mokyklose reikėtų ne tik gerinti infrastruktūrą judėjimo negalią turintiems studentams, bet ir skirti daugiau dėmesio studentams, kurių šiais metais aukštosiose mokyklose ženkliai sumažėjo. Pavyzdžiui, praėjusiais metais klausos negalią turinčių studentų aukštosiose mokyklose buvo 9,38 proc., o šiais – 5,28 proc.

Nors turinčių judėjimo negalią aukštosiose mokyklose šiais metais studijuoja 27,39 proc., tik trečdalyje mokyklų (33,33 proc) jie gali patekti į administracines patalpas. Kaip atskleidė tyrimo rezultatai, aukštųjų mokyklų administracinės patalpos pasiekiamos neįgaliesiems studentams tik iš dalies arba visai nepasiekiamos 66,67 proc.

Daugiausiai, kaip ir ankstesniais metais, neįgaliųjų studijuoja Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – iš viso 124 studentai. Ženkliai, nuo 70 iki 91 studento, neįgaliųjų padaugėjo Kauno technologijos universitete (KTU). Taip pat išsiskiria Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (TTVAM). Joje studijuoja 60 neįgaliųjų studentų.   

Šiais mokslo metais, palyginti su praėjusiais, trigubai padaugėjo studijuojančių magistrantūroje: nuo 8,30 proc. iki 31,10 proc. Atitinkamai bakalauro pakopoje šiais metais studijuoja 66,99 proc., praėjusiais metais studijavo 80,75 proc. visų neįgaliųjų studentų. 

Iš viso tyrime dalyvavo 42 iš 47 Lietuvos aukštųjų mokyklų. Kad neįgaliųjų studentų jose iš viso nėra, atsakė Lietuvos karo akademija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus bei Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »