Kasmet mažėja neįgaliųjų studentų Lietuvos aukštosiose mokyklose

Publikuota: 2012 m. balandžio 14 d. šeštadienis

Lietuvos aukštosios mokyklos dar vis per menkai pasirengusios priimti norinčius studijuoti neįgaliuosius. Neįgaliųjų studentų skaičius jose kasmet mažėja. Kaip atskleidė Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas „Studentai su negalia Lietuvos aukštosiose mokyklose 2011–2012", šiais mokslo metais Lietuvoje studijuoja tik 878 negalią turintys studentai. Praėjusiais metais jų studijavo 996, o 2009–2010 metais – 1026.

„Ženklus neįgaliųjų studentų mažėjimas aukštosiose mokyklose rodo, kad mokyklos nėra tinkamai pasiruošusios juos priimti. Studijų programos menkai pritaikytos neįgaliajam. Pavyzdžiui, judėjimo negalią turintis studentas vargu ar galėtų įgyti odontologo specialybę, o klausos negalią – lygiaverčiai dalyvauti paskaitose, gilinti žinias dalyvaudamas mokslinėse konferencijose”, – apie neįgaliųjų studentų skaičiaus mažėjimo priežastis kalba Lietuvos studentų sąjungos projektų vadovas ir socialinės integracijos koordinatorius Vytautas Valentinavičius.

Pasak V.Valentinavičiaus, neįgalieji yra linkę integruotis ir lygiaverčiai dalyvauti studijų procese. Tyrimas atskleidė, kad aktyvias studijų formas renkasi dauguma – net 71,79 proc. neįgalių studentų: 57,74 proc. jų studijuoja nuolatinėse ir 14,05 proc. – dieninėse studijose. 

Padaugėjo aukštųjų mokyklų, kurios teigia, kad jų auditorijos, higienos patalpos ir bendrojo naudojimo patalpos pritaikytos judėjimo negalią turintiems studentams. Šiais metais tokių aukštųjų yra 33,33 proc., praėjusiais metais jų buvo 24,39 proc. Kad patalpos neįgaliesiems pritaikytos tik iš dalies, teigia 38,89 proc. aukštųjų mokyklų. Kad neįgaliesiems jos iš viso nepritaikytos, atsakė 27,78 proc.

Kita vertus, daugiausiai Lietuvoje studijuoja turinčių vidinių sutrikimų (pavyzdžiui, sergančių diabetu, raudonąja vilklige, epilepsija) – iš viso 39,27 proc. Turinčių judėjimo negalią šiais metais studijuoja 27,39 proc., regėjimo negalią – 13,53 proc.,  o klausos  negalią –  5,28 proc.

Todėl, pasak V.Valentinavičiaus, aukštosiose mokyklose reikėtų ne tik gerinti infrastruktūrą judėjimo negalią turintiems studentams, bet ir skirti daugiau dėmesio studentams, kurių šiais metais aukštosiose mokyklose ženkliai sumažėjo. Pavyzdžiui, praėjusiais metais klausos negalią turinčių studentų aukštosiose mokyklose buvo 9,38 proc., o šiais – 5,28 proc.

Nors turinčių judėjimo negalią aukštosiose mokyklose šiais metais studijuoja 27,39 proc., tik trečdalyje mokyklų (33,33 proc) jie gali patekti į administracines patalpas. Kaip atskleidė tyrimo rezultatai, aukštųjų mokyklų administracinės patalpos pasiekiamos neįgaliesiems studentams tik iš dalies arba visai nepasiekiamos 66,67 proc.

Daugiausiai, kaip ir ankstesniais metais, neįgaliųjų studijuoja Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – iš viso 124 studentai. Ženkliai, nuo 70 iki 91 studento, neįgaliųjų padaugėjo Kauno technologijos universitete (KTU). Taip pat išsiskiria Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (TTVAM). Joje studijuoja 60 neįgaliųjų studentų.   

Šiais mokslo metais, palyginti su praėjusiais, trigubai padaugėjo studijuojančių magistrantūroje: nuo 8,30 proc. iki 31,10 proc. Atitinkamai bakalauro pakopoje šiais metais studijuoja 66,99 proc., praėjusiais metais studijavo 80,75 proc. visų neįgaliųjų studentų. 

Iš viso tyrime dalyvavo 42 iš 47 Lietuvos aukštųjų mokyklų. Kad neįgaliųjų studentų jose iš viso nėra, atsakė Lietuvos karo akademija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus bei Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »