Kėdainiuose – KTU mokslininkų sukurta inovatyvi nuotekų valymo technologija

Publikuota: 2017 m. sausio 3 d. antradienis

Kėdainių nuotekų valykloje – pokyčių metas. Netrukus joje pradės veikti atnaujinti filtravimo įrenginiai. Jiems Kauno technologijos universitete (KTU) kuriama inovatyvi technologija, kuri biocheminiais metodais, rekonstruojant pakibusio dumblo sluoksnio filtracijos įrenginius, šalins biogenines medžiagas (fosforas, kalcis, azotas, geležis, silicis).

Apie nuotekų valymo technologijos kūrimo eigą, iššūkius ir jos ateities perspektyvas pasakojo KTU mokslininkas ir technologijos autorius Viktoras Račys.

– Kuo ypatinga jūsų kuriama nuotekų valymo technologija?

Ši technologija skirta nuotekų valymui, mat jos įrenginiuose susiformuoja labai ypatingas, gerai sėdantis, veiklusis, aktyvusis dumblas, kuris ir skaido teršalus. Tokiu nuotekų valymo būdu galima pasiekti gerų rezultatų. Deja, įrenginiai yra itin jautrūs dumblo sudėties pasikeitimams.

Technologija unikali tuo, kad buvo panaudotas veikliojo dumblo specialiosios indikacijos kokybės palaikymui. Iki tol šis metodas tokiomis sąlygomis nebuvo taikytas. Be to, likusios nenaudojamos aerobinio stabilizavimo kameros jau buvo išnaudotos.

– Kodėl nusprendėte sukurti šią technologiją?

– Anksčiau kitų projektuotojų atlikta įrenginių rekonstrukcija ir nuotekų kokybės pakitimai neužtikrino reikiamo valymo efektyvumo, tad valymo įmonė kreipėsi į mane. Nusprendėme panaudoti biotechnologinį modifikavimą, nes dezinfekcijos panaudojimas būtų stipriai pristabdęs įrenginio darbą, sumažindamas bendrą jo efektyvumą. Tyrimai taip pat parodė, kad pH aplinkos keitimas iššaukė didžiulį kristalinio „struvito“ formavimosi intensyvumą.

–Kokių sričių specialistai prisideda prie šios technologijos kūrimo?

– Prie technologijos modifikavimo dirba Kėdainių nuotekų valyklos specialistai, atlieka reikiamas chemines analizes ar padeda palaikyti nuolatinį „pilotinių“ įrenginių darbą. Tuo pačiu jie geriau perpranta ir įrenginių darbo specifiką bei kitus procesus.

– Kada technologija bus paruošta naudoti?

– Darbai vyksta jau daugiau kaip metus ir numatoma juos tęsti dar tiek pat laiko, nes biotechnologinių procesų modifikavimas – laikui imlus procesas. Turi transformuotis ir prisiderinti prie pokyčių mikroorganizmų kultūros.

– Su kokiais iššūkiais susidūrėte technologijos kūrimo metu?

– Didžiausias iššūkis buvo laiko trūkumas, nes, padarius pirmuosius pakeitimus, pirmieji rezultatai realiai pasimatė tik po metų.

– Kokiai rinkai tinkama ši technologija? Gal turite planų technologiją reklamuoti pasauliniu mastu?

– Ši technologija tinkama vidutiniškai užterštoms pramoninėms ir stipriai užterštoms buitinėms nuotekoms valyti. Sunku prognozuoti tokios technologijos plėtrą, nes, pertvarkius įrenginius ir įvedus į eksploataciją biodujų gamybos grandį bei neįvertinus grąžinamo dumblo vandens, turinčio dideles anaerobinių bakterijų koncentracijos, susidarė kritinės sąlygos. Šios bakterijos nustelbė naudingųjų nitrifikuojančių bakterijų biocenozę.

– Kuo jūsų kuriama technologija pranašesnė už kitas nuotekų valymo technologijas?

– Kiek žinau, ši technologija kol kas vienintelė tokia. Mokslinėje literatūroje dar nėra užfiksuotų analogiškų atvejų. Be to, ši technologija – efektyvi, nes nuotekų valymui nereikia papildomų, brangiai kainuojančių priemonių. Jeigu Lietuvoje kam nors prireiktų būtent tokio problemos sprendimo, drąsiai galėsime jį pritaikyti.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »