Lietuva pirmą kartą dalyvavo Tarptautiniame suaugusiųjų gebėjimų tyrime (PIAAC), kuriame įvertintas suaugusiųjų raštingumas, gebėjimas skaičiuoti bei problemų sprendimas informacinių technologijų pagalba 33 šalyse. Lietuvoje suaugusiesiems būdingas aukštesnis už vidutinį skaičiavimo ir vidutinis raštingumo gebėjimų lygiai, lyginant su kitų tyrime dalyvavusių šalių suaugusiaisiais.

„Džiaugiuosi, kad pirmą kartą galime įvertinti suaugusiųjų gebėjimų lygį Lietuvoje ir palyginti jį su kitomis šalimis, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Turime tyrimo rezultatais pasinaudoti, planuodami ateities darbus, galvodami, ką darysime kitaip, kad Lietuvos suaugusiųjų kompetencijos būtų kuo aukštesnio lygio.“

Pasak ministrės, Lietuva pagal raštingumo ir skaičiavimo lygį atrodo gerai vidutinio lygio atžvilgiu. „Dar geriau atrodo mūsų šalies jaunimas ir tai maloniai nuteikia dažnų nusiskundimų švietimo kokybe kontekste. Be to, galime pasidžiaugti, kad Lietuvai iš esmės nebūdingi skirtumai pagal lytį, taigi netiesiogiai nebūdinga ir švietimo diskriminacija pagal lytį“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė.

Kaip pabrėžia ministrė A. Pitrėnienė, labai įdomi tyrimo atskleista tendencija yra ta, kad Lietuvoje yra daug darbuotojų, kurių raštingumo lygis aukštesnis nei reikia darbui atlikti. „Verslo atstovai dažnai kalba apie nepakankamas darbuotojų kompetencijas, tačiau turint galvoje tyrimo išvadas galima būtų tikėtis ir didesnio verslo įnašo, kuriant aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas“, – pažymi švietimo ir mokslo ministrė.

Anot ministrės A. Pitrėnienės, nerimą kelia įžvalgos apie palyginti žemus mūsų suaugusiųjų gebėjimus spręsti problemas aplinkoje, kurioje gausu įvairių technologijų. „Pastarasis ir kiti tyrimo išryškinti probleminiai aspektai turi atsirasti švietimo, žmogiškųjų resursų vystymo politikos darbotvarkėje, ypač planuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos paramos projektus“, – pabrėžia ministrė.

Lietuvos rezultatai Tarptautiniame suaugusiųjų gebėjimų tyrime

Tyrimas rodo, kad Lietuvoje suaugusiesiems, palyginti su suaugusiaisiais iš EBPO tyrime dalyvavusių šalių, būdingas aukštesnis už vidutinį skaičiavimo ir vidutinis raštingumo gebėjimų lygiai. Lietuva yra viena iš dviejų tyrime dalyvavusių šalių, kuriose vyrai ir moterys pasižymi panašiais raštingumo ir skaičiavimo gebėjimų lygiais.

Jauni suaugusieji Lietuvoje pasižymi aukštesniu raštingumo lygiu, palyginti su tyrime dalyvavusių šalių vidurkiu.  Lietuvos jaunimo raštingumas yra aukštesnio už vidutinį lygio ir yra  panašus kaip ir jų bendraamžių iš Vokietijos ir Naujosios Zelandijos, be to, aukštesnis už jaunimo iš Norvegijos raštingumo lygį ir EBPO šalių vidurkį. Tyrime dalyvavusiose šalyse aukščiausio lygio gebėjimai būdingi 25–34 metų asmenimis, o Lietuvoje žmonės aukščiausią gebėjimų lygį pasiekia anksčiau – sulaukę 22 metų.

Didelei daliai suaugusiųjų Lietuvoje būdingas žemas problemų sprendimo technologijų pagalba gebėjimų lygis. Suaugusiųjų, neturinčių jokios darbo kompiuteriu patirties arba elementarių darbo kompiuteriu įgūdžių, o taip pat suaugusiųjų,  pademonstravusių žemiausią įgūdžių lygį sprendžiant problemas technologijų pagalba, dalis Lietuvoje viršija tyrime dalyvavusių šalių vidurkį.

Lietuva yra viena iš šalių, turinčių daugiausiai darbuotojų, kurių raštingumo lygis aukštesnis, nei reikia darbui atlikti. Suaugusieji Lietuvoje mažiau nei kitų šalių darbuotojai panaudoja savo įgūdžius darbe ir tvirtina, kad jų raštingumo įgūdžiai viršija jų darbo reikalavimus.

Lietuvoje gebėjimų lygio skirtumai, susiję su amžiumi, lytimi, kilme, išsilavinimu ir tėvų išsilavinimu, yra ne tokie dideli kaip daugelyje kitų šalių.

Tyrimas patvirtino glaudų ryšį tarp įgūdžių ir socialinės padėties  bei  užimtumo. Lietuvoje suaugusieji, pasižymintys žemu raštingumo lygiu, kur kas dažniau nei aukštą raštingumo lygį pasiekę suaugusieji yra linkę nepasitikėti kitais, mano, kad turi mažai įtakos politiniams sprendimams, nedalyvauja savanorių veikloje ir skundžiasi prasta sveikata. Lietuvoje pastebėtas bene stipriausias teigiamas santykis tarp raštingumo ir užimtumo.