Magistrantūra naujai: šiandien nebereikia vienodas kompetencijas turinčių specialistų

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 10 d. trečiadienis

„Šiandien problemos tokios kompleksinės, kad jų neįmanoma išspręsti turint tik siaurą išsilavinimą“, – teigia Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Pasak jos, tyrimai ir pasaulinės tendencijos rodo, kad rinkai nebereikia daug vienodas kompetencijas turinčių specialistų, kuriems sunku išsiskirti iš kitų.

Pasak J. Šiugždinienės, Y ir Z kartos yra pragmatiškesnės, nei ankstesnės, t. y. pradėta vertinti, kas magistrantūros studijų metu prarandama – pavyzdžiui, darbas arba dalis pajamų. Šiandien studentai skaičiuoja ir tai, kokios naudos, investuodami savo laiką ir prarasdami galimas pajamas, jie gauna iš magistrantūros studijų.

Tyrimai rodo, kad magistrai įsidarbina lengviau nei bakalaurai: Mokslo ir studijų stebėsenos agentūros duomenimis (MOSTA), įsidarbina 88 proc. universitetų magistrų, o jų vidutinis mėnesio atlyginimas siekia apie 750 eurų (kone trečdaliu daugiau nei bakalaurų). Europoje magistrantų įsidarbinamumas siekia 87 proc., o JAV atlikti tyrimai rodo, kad 61 proc. darbdavių linkę įdarbinti žmones su kuo aukštesniu išsilavinimu.

 

„Swedbank“ Karjeros centro vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė teigia, kad magistro diplomas dažnai atskleidžia, kiek atkakliai jis siekia tikslo, kiek yra linkęs užbaigti tai, ką pradėjo. Jos teigimu, iš visų įmonės darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu, 60 proc. yra magistrai.

„Atrankose vis dažniau pastebime tendenciją, kad kandidatai būna baigę bakalauro studijas ir daro pauzę, galvodami apie tai, ko norėtų mokytis toliau, ypač jeigu bakalauro studijos nepateisino jų lūkesčių arba tiesiog šių studijų metu suprato, kad tai nėra ta sritis, į kurią norėtų gilintis toliau. Jie tikisi, kad darbinė patirtis galbūt padės priimti sprendimą, ką norėtų studijuoti vėliau“, – sako A. Jonaitytė-Karalienė.

KTU magistrantūros studijų modelis MA+ siūlo skirtingus kompetencijų ugdymo paketus – specialisto, vadovo ir tarpkryptį – atitinkančius šiandienos poreikius. Jis suteikia galimybę projektuoti savo išsilavinimą pagal būsimos karjeros poreikius. Pavyzdžiui, jei studento siekis yra tapti giliu vienos srities specialistu ir vėliau, galbūt, gilinti šias žinias doktorantūroje, vykdyti mokslinį darbą, jam siūloma rinktis specialisto kelią. Nemažai studijuojančių magistrantų jau turi sukaupę darbo patirties ir siekia vidurinio lygmens vadovo karjeros. Jiems, greta studijuojamos specialybės, siūloma rinktis vadovavimo kompetencijų bloką. Tarpkryptės kompetencijos leidžia pačiam studentui pasirinkti pagrindinės ir papildomos kompetencijų derinį.

„Pavyzdžiui, taikomąją chemiją studijuojantis asmuo gali gilinti ir informacinių technologijų (IT), studijuojantis statybos inžineriją – produktų dizaino ir projektavimo, o IT – komunikacijos ar duomenų analitikos žinias. Neretai magistrantūroje keičiama studijų kryptis, pavyzdžiui, inžinieriai magistrantūroje studijuoja vadybą ar ekonomiką. Iš tiesų šiandien gyvename tokiame pasaulyje, kur privalome mokytis visą gyvenimą, ir viena siaura specializacija jau nebėra išeitis“, – sako J. Šiugždinienė.

Pasak jos, šiandien sunku nuspėti, kas po trisdešimties metų lems sėkmingą ekonomiką, todėl susiorientavęs į vieną siaurą sritį specialistas rizikuoja nespėti persiorientuoti pasikeitus situacijai.

„Kurdami naująjį magistrantūros modelį, tyrinėjome Danijos, Švedijos ir Suomijos aukštojo mokslo sistemas, kurių dėmesys sutelktas į studijas, orientuotas į studentą, jų pritaikomumą praktikoje. Vadovavomės ir JAV aukštųjų mokyklų, tokių, kaip Kalifornijos universiteto tinklo, Nortvesterno universiteto, Masačusetso technologijos instituto ir kitais pavyzdžiais. Šios pasaulinio lygio aukštosios mokyklos savo veikloje akcentuoja galimybę rinktis, pabrėžia tarpdiscipliniškumo poreikį – kaip gebėjimą, kurį privalo turėti įvairių sričių ekspertai“, – pasakoja J. Šiugždinienė.

KTU studijų prorektorė ypač pabrėžia bendradarbiavimo su verslu svarbą – siekiant patikrinti naujo magistrantūros modelio ir jo kompetencijų blokų reikalingumą rinkai, verslo bei viešojo sektoriaus atstovai MA+ modelio kūrime bendradarbiauja nuo pat pradžių.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »