Modernus dėstytojas ne tik moko, bet ir mokosi iš Z kartos

Publikuota: 2016 m. lapkričio 10 d. ketvirtadienis

„Iš Z kartos reikėtų mokytis ne tik greitos reakcijos, bet ir virtualaus bendravimo, tad ir turime galvoti, kaip tokius elementus integruoti į studijų procesą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ vadovė Asta Daunorienė.

Visus Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojus, kurie nuolat ieško naujų būdų motyvuoti Z kartos studentus KTU „EDU_Lab“ šį penktadienį, lapkričio 11 d., kviečia į diskusiją „Šiuolaikinės dėstymo tendencijos – ar reikia dėstyti kitaip?“ KTU Kultūros centre (Laisvės al. 13, Kaunas).

„Mūsų tikslas – bendradarbiavimas. Siekiame susipažinti su kolegomis iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų, pasidalyti gerąja patirtimi, aptarti iššūkius ir naujas bendras galimybes“, – teigia A. Daunorienė.

Penktadienio renginys – tai ne tik įžanga į naujas galimybes ir būsimus bendradarbiavimo projektus, tai taip pat įžanga į mokymų ciklą, kurį KTU „EDU_Lab“ jau nuo lapkričio pabaigos siūlys aukštojo mokslo ir kitoms mokymo įstaigoms. Dėstymo kompetencijų ugdymo patirties iš patyrusių lektorių galės semtis visi švietimo sistemos dalyviai, kuriems aktualu ugdyti kūrybingus ir gebančius atliepti šiandienos iššūkius jaunus žmones.

Praktiniai mokymai duoda realių rezultatų

Universiteto aukščiausių vadovų iniciatyva atsiradęs KTU dėstytojų akademinių kompetencijų ugdymo centras „EDU_Lab“ šiandien apima visą didaktikos kompetencijų ugdymo sistemą: vedami mokymai, neformalūs dėstytojų susitikimai, teikiama pagalba ir konsultacijos. KTU „EDU_Lab“ savo tikslus įgyvendina bendradarbiaudamas su įvairiomis mokymo įstaigomis, tarptautiniais partneriais.

Pati praėjusi didaktikos mokymus, kuriuos vedė edukologijos ekspertai iš inovatyviausių Europos aukštųjų mokyklų, A. Daunorienė teigia kitokio paskaitų vedimo modelio naudą jaučianti kasdien: „Džiaugiuosi, galėdama eksperimentuoti, mokytis bei pasiekti puikių rezultatų. Tik įgytų didaktikos kompetencijų dėka man pavyksta to pasiekti.“

Didaktikos kompetencijų tobulinimo mokymai skirti dėstytojams, kurie nori suprasti mokymo ir mokymosi proceso konstravimo ypatumus, pradedant nuo studijų rezultatų formavimo ir baigiant studijų vertinimo klausimais.

KTU „EDU_Lab“ vadovė pabrėžia, jog mokymai paremti praktine patirtimi, todėl po jų daugelis dėstytojų išeina su realiu rezultatu ir naujomis idėjomis, kaip patobulinti savo studijų modulį ar dalyką.

Kūrybingumo ugdymas – inovacijų ekonomikos pagrindas

Pasak A. Daunorienės, apklausos rodo, jog mokymus universiteto dėstytojai vertina pačiais aukščiausiais balais, o studentų atsiliepimai apie tas paskaitas, kurių dėstytojai yra praėję didaktikos mokymus, yra išskirtinai teigiami.

„Lietuvai norint tapti klestinčia valstybe, ypatingai svarbus yra kūrybiškumo ugdymas. Be kūrybinio mąstymo neapsieina inovacijų kūrimas, jų patentavimas, apie kurį garsiai kalbama ne tik KTU, bet valstybės mastu“, – įsitikinusi A. Daunorienė.

KTU „EDU_Lab“ vadovė sutinka, jog būnant X kartos dėstytoju, studijų procesą pertvarkyti taip, kad jis būtų patrauklus jaunajai Z kartai, gali būti sudėtinga.

„Daugelio dėstytojų patirtis nusakoma posakiu: „kaip mane mokė, taip ir aš mokau“, o tai stabdo visus su kūrybiškumo lavinimu susijusius studijų procesus. Mūsų, kaip akademinių kompetencijų centro užduotis – padėti dėstytojams keisti ir tobulinti studijų procesą“, – teigia A. Daunorienė.

Iš vadinamosios Z kartos, pasak KTU „EDU_Lab“ vadovės, turėtumėme mokytis ne tik greitos reakcijos, virtualaus bendravimo pokalbių kambariuose (angl. chatting), bet ir gebėti atsakyti į klausimą „O kas iš to?“, kurį jaunoji karta kelia vis drąsiau ir garsiau.

A. Daunorienės teigimu, dėstytojo užduotis šiandien – ne pateikti informaciją, o padėti ją atsirinkti ir parodyti skirtingų žinių ir mąstymo būdų sąsajas.

„Ateidama į auditoriją, aš suvokiu, kad jaunoji karta, pasitelkdama įvairias technologijas, gali žinoti daugiau nei aš. Mano tikslas – visus elementus apjungti ir parodyti jų vertę, siekiant studijų tikslų. Man įdomu bendrauti ir stebėti studentus“, – teigia už dėstytojų kompetencijų atsakingo padalinio „EDU_Lab“ vadovė, turinti daugiau nei 15 metų dėstymo patirties.

Telkia universitetų dėstytojų kompetencijų centrus

Pozityvūs rezultatai universiteto viduje inicijavo KTU „EDU_Lab“ siekį šiuolaikinės didaktikos kompetencijų mokymus siūlyti ir kitoms švietimo ir mokslo institucijoms.

„Švietimo sistemai trūksta žmonių, kurie turi sisteminį mąstymą ir sugeba sujungti detales į vieną visumą. Siekdamas gerinti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, KTU imasi iniciatyvos telkti universitetų dėstytojų kompetencijų centrus, kurių pagrindinis tikslas – dėstytojų kompetencijos tobulinimas“, – teigia A. Daunorienė.

Penktadienį, lapkričio 11 d. vyksiančiame renginyje, skirtame Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojams, pranešimus skaitys ir patirtimi dalinsis universitetų dėstytojų akademinės kompetencijos centrų atstovai. Numatyta tinklaveika, kurios metu dalyviai turės galimybę pristatyti savo veiklas ir surasti bendraminčių ateities projektams.

Į renginį KTU „EDU_Lab“ komanda kviečia visus dėstytojus, kuriems aktualūs mokymo ir mokymosi, dėstymo kokybės klausimai, tuos, kurie nuolat ieško naujų būdų motyvuoti Z kartos studentus.

Visą renginio programą rasite čia.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »