Mokslas ir verslas kartu spręs, kokie moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų naudingiausi Lietuvai

Publikuota: 2013 m. sausio 15 d. antradienis

Dar šiemet paaiškės, į kokius mokslinius tyrimus ir inovacijas Lietuvoje orientuosis mokslas ir verslas. Nustatyti prioritetai padės Lietuvai rasti savo nišą Europos ir pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų rinkoje bei padidinti savo konkurencingumą.

Artėjant naujam Europos Sąjungos (ES) finansinio programavimo etapui (2014–2020 m.), visos ES narės įsipareigojo parengti Pažangios specializacijos strategijas, kuriose kiekviena numatys savo šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų raidos kryptis ir prioritetus. Mokslo ir tyrimų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) koordinuoja procesą, kurio metu ir bus nustatyti konkretūs šių sričių prioritetai. Šį procesą MOSTA vykdo įgaliota LR Švietimo ir mokslo ministerijos.

MOSTA direktorės Jurgitos Petrauskienės teigimu, „vadinamųjų prioritetų nustatymas – tai ypatingos svarbos ir atsakomybės darbas mūsų šaliai. Lietuvoje ne kartą kalbėta apie tai, kad būtina didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat dažnai klausiama, ar šios investicijos bus efektyvios. Tam, kad jos tokios būtų, pirmiausia reikia nusistatyti prioritetus. Tuomet, kai tai bus padaryta tinkamai, bus galima pasiekti tikslą, kad lemiamos žinios virstų pinigais. Mokslas kuria žinias, verslas kuria pridėtinę vertę. Reikia atrasti būdus, kaip atnešti žinias į verslą ir didinti jo efektyvumą, o kartu – Lietuvos konkurencingumą“.

Prioritetų nustatymo procese – plataus konsensuso, sutarimo paieškoje tarp įvairių suinteresuotų šalių – MOSTA kviečia dalyvauti tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus atstovus. Bendros mokslo ir verslo pajėgos turi būti sutelktos ne vien dėl bendradarbiavimo, o aktualioms problemoms spręsti.  „Dabartiniame etape reikia įvertinti, kur sutelktas Lietuvos mokslo potencialas, kokias perspektyviausias galimybes mato verslininkai, kur daugiausiai naudos suteikia viešasis sektorius, kokia mūsų konkurencinė aplinka ir daugybę kitų faktorių. Tuomet  turime identifikuoti ir apsispręsti, kokias problemas norime ir esame pajėgūs spręsti“, – sako MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Prioritetų nustatymas nėra galutinis tikslas, tačiau jų įvardijimas padės identifikuoti bendrus verslo ir mokslo projektus. „Pavyzdžiui, labai populiaru kalbėti apie biotechnologijas. Tačiau net jei įvardintume jas kaip prioritetinę kryptį, to nepakaktų – juk ši sritis labai plati ir reikia apsibrėžti konkrečius prioritetus, į kuriuos orientuosimės, žinoti konkrečias problemas, kurias spręsime pasitelkę tam tikras biotechnologijas bei kur ir kaip jos bus diegiamos. Tuomet galėsime ir realiai įvertinti, kaip sekasi siekti tikslų“, – aiškina MOSTA direktorė.

Kaip pirminis analizės etapas, siekiant nustatyti prioritetus, buvo pristatyta MOSTA rengta Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga, siūlymus dėl prioritetų nustatymo proceso yra pateikusi ir tarptautinė ekspertų grupė.

  

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »