Mokslas ir verslas kartu spręs, kokie moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų naudingiausi Lietuvai

Publikuota: 2013 m. sausio 15 d. antradienis

Dar šiemet paaiškės, į kokius mokslinius tyrimus ir inovacijas Lietuvoje orientuosis mokslas ir verslas. Nustatyti prioritetai padės Lietuvai rasti savo nišą Europos ir pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų rinkoje bei padidinti savo konkurencingumą.

Artėjant naujam Europos Sąjungos (ES) finansinio programavimo etapui (2014–2020 m.), visos ES narės įsipareigojo parengti Pažangios specializacijos strategijas, kuriose kiekviena numatys savo šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų raidos kryptis ir prioritetus. Mokslo ir tyrimų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) koordinuoja procesą, kurio metu ir bus nustatyti konkretūs šių sričių prioritetai. Šį procesą MOSTA vykdo įgaliota LR Švietimo ir mokslo ministerijos.

MOSTA direktorės Jurgitos Petrauskienės teigimu, „vadinamųjų prioritetų nustatymas – tai ypatingos svarbos ir atsakomybės darbas mūsų šaliai. Lietuvoje ne kartą kalbėta apie tai, kad būtina didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat dažnai klausiama, ar šios investicijos bus efektyvios. Tam, kad jos tokios būtų, pirmiausia reikia nusistatyti prioritetus. Tuomet, kai tai bus padaryta tinkamai, bus galima pasiekti tikslą, kad lemiamos žinios virstų pinigais. Mokslas kuria žinias, verslas kuria pridėtinę vertę. Reikia atrasti būdus, kaip atnešti žinias į verslą ir didinti jo efektyvumą, o kartu – Lietuvos konkurencingumą“.

Prioritetų nustatymo procese – plataus konsensuso, sutarimo paieškoje tarp įvairių suinteresuotų šalių – MOSTA kviečia dalyvauti tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus atstovus. Bendros mokslo ir verslo pajėgos turi būti sutelktos ne vien dėl bendradarbiavimo, o aktualioms problemoms spręsti.  „Dabartiniame etape reikia įvertinti, kur sutelktas Lietuvos mokslo potencialas, kokias perspektyviausias galimybes mato verslininkai, kur daugiausiai naudos suteikia viešasis sektorius, kokia mūsų konkurencinė aplinka ir daugybę kitų faktorių. Tuomet  turime identifikuoti ir apsispręsti, kokias problemas norime ir esame pajėgūs spręsti“, – sako MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Prioritetų nustatymas nėra galutinis tikslas, tačiau jų įvardijimas padės identifikuoti bendrus verslo ir mokslo projektus. „Pavyzdžiui, labai populiaru kalbėti apie biotechnologijas. Tačiau net jei įvardintume jas kaip prioritetinę kryptį, to nepakaktų – juk ši sritis labai plati ir reikia apsibrėžti konkrečius prioritetus, į kuriuos orientuosimės, žinoti konkrečias problemas, kurias spręsime pasitelkę tam tikras biotechnologijas bei kur ir kaip jos bus diegiamos. Tuomet galėsime ir realiai įvertinti, kaip sekasi siekti tikslų“, – aiškina MOSTA direktorė.

Kaip pirminis analizės etapas, siekiant nustatyti prioritetus, buvo pristatyta MOSTA rengta Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga, siūlymus dėl prioritetų nustatymo proceso yra pateikusi ir tarptautinė ekspertų grupė.

  

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »