Mokslininkai: politika turi remtis mokslu pagrįstais sprendimais

Publikuota: 2016 m. sausio 19 d. antradienis

Lietuvos mokslo taryba per 5 metus finansavo 213 mokslinių tyrimų, pagal kuriuos valdžios institucijoms parengtos rekomendacijos, susistemintos žinios, susijusios su visuomenei aktualiomis problemomis bei galimais jų sprendimo būdais. Valstybės politikos formuotojams nacionalinės mokslo programos (NMP) – galimybė kasdienėje veikloje vadovautis mokslinių tyrimų rezultatais ir taip stiprinti žinybinių institucijų kompetenciją.

Probleminės sritys yra kompleksinės, apima kelias mokslo sritis ar kryptis. Mokslininkų atliktų tyrimų išvadose – aktualiausios temos, prie kurių tyrėjai dirbo penkerius metus, aprėpiančios biokuro naudą, svetimtaučių integracijos į visuomenę problemas, atšilimo sukeltą virusų, bakterijų, augalų ir gyvūnų migraciją, aplinkos poveikį sveikatai.

„Penkių teminių programų tyrimų išvados pristatomos įvairių ministerijų, Seimo komitetų, žinybų atstovams. Kiekvienas tyrimas – ne tik mokslininkų, bet ir valstybės interesas, todėl atsižvelgti į mokslininkų rekomendacijas būtų tikslinga. Manome, kad mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai taps kasdien naudojamais duomenimis, kuriais remiantis bus galima kurti dar tikslesnius, efektyvesnius teisės aktų projektus, vykdyti valstybės politiką skirtingose mokslo ir visuomenės gyvenimo srityse“, – kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainiaus H. Pauža.

Atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, mokslininkai visų pirma rekomenduotų peržiūrėti šeimos medicinos plėtros strategiją ir numatyti priemones, užtikrinsiančias tolygų šeimos gydytojų pasiskirstymą mieste ir kaime, kelti šeimos gydytojo prestižą, vertinti jų darbo krūvį. Vienos svarbiausių iš daugybės rekomendacijų medicinos srityje susijusios su vis dažniau pasitaikančios vaikų alergijos kontroliavimu, krūties vėžio pacienčių duomenų bazės sukūrimu, diabetikų apmokymu ligos priežiūros bei gyvensenos principų.

 

Mokslininkų nuomone, derėtų atkreipti dėmesį į etninių žemių ir užsienio lietuviams išeiviams skirtų LR vyriausybės programų atskyrimą, nes jų problemos ir poreikiai iš esmės skiriasi. Taip pat svarbu stiprinti vietos bendruomenes Baltarusijoje, Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių kraštiečių ryšius, išryškinti bendros Lietuvos–Lenkijos potencialą. Šios rekomendacijos – tik kelios iš tų, su kuriomis pirmadienį, sausio 18 d., organizuotos konferencijos metu susipažino valdžios atstovai bei visuomenės nariai.

2010–2014 m. laikotarpiu atlikti sveikatos, energetikos, klimato kaitos, tautos paveldo bei nacionalinio saugumo teminių programų tyrimai, iš kurių daugiausia įgyvendinta biomedicinos, humanitarinių ir socialinių mokslo šakų projektų. NMP lėšomis finansuota 213 tyrimų, kuriems skirta 23,7 mln. eurų.

Nuo 4 iki 6 m. trukusius tyrimus vykdė net 771 mokslininkas, programose dalyvavo 26 akademinės institucijos: universitetai ir institutai. Šie skaičiai atskleidžia, jog įvairių tyrimų atlikimo mąstai – milžiniški, o temos svarbios kiekvienam šalies gyventojui. Pasak Lietuvos mokslų tarybos pirmininko, tyrimų temos visų pirma kristalizuojamos akademinėse bendruomenėse, tarp tam tikrų sričių žmonių, ir tik tuomet teikiamos Vyriausybei. NMP misija – kompleksiškai pažvelgti į problemą ir pateikti mokslu pagrįstas išvadas, ką ir kaip galima daryti.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

6 gyvenimo pamokos, kurių išmokstama po paskaitų

Nors gyvenimo aprašyme skiltis „kita veikla“ yra paskutinė ir atrodo nereikšminga, būtent ji suteikia darbdaviui informacijos apie tai, koks žmogus siekia prisijungti prie komandos. Neretai būtent šios, asmeninės savybės, nulemia sprendimą – atsivers ar užsitrenks svajonių karjeros durys. skaityti »

Stereotipai lūžta: programavimas – moterims vis patrauklesnė sritis

Tik ~30 proc. visų IT srityje dirbančių specialistų pasaulyje yra moterys. skaityti »

Kokių specialistų reikės ateities mados versle?

Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams. skaityti »

Lietuvos inovacijų progresui skatinti – 2,5 mln. eurų

Inovatyvios įmonės, bendradarbiaujančios ar norinčios bendradarbiauti su mokslininkais, vėl gali teikti paraiškas gauti inovacinių čekių. skaityti »

Mokyklose siūloma išjungti skambutį

Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį. skaityti »

Rašytojai Rutai Sepetys įteikta garbinga Jungtinės Karalystės literatūros premija

Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rutai Sepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. skaityti »

Vis daugiau studentų Lietuvos universitetuose nori studijuoti anglų kalba

Sunku įsivaizduoti sėkmingą verslininką, nekalbantį anglų kalba. Netolimoje ateityje anglų kalba taps privaloma visų profesijų atstovams. skaityti »

Informacinių technologijų egzaminą laiko rekordinis skaičius abiturientų

Specialistai teigia, kad po 10 – 15 metų visos verslo įmonės bus susijusios su informacinėmis technologijomis, taigi nebestebina tai, jog savo ateitį su šia sritimi sieja vis daugiau jaunuolių. skaityti »

Bibliotekos meta skaitymo iššūkį savo skaitytojams

Birželio 15 d. šalies bibliotekos pakvies knygų mėgėjus priimti skaitymo iššūkį ir leistis į vasaros nuotykį. skaityti »

VU rektorius Artūras Žukauskas susitikime su LEU bendruomene: „LEU turi stiprių dalyko didaktikos mokslininkų“

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko susitikimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Diskusijoje dalyvavo LEU bendruomenės nariai, kurie galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus Vilniaus universiteto (VU) rektoriui prof. Artūrui Žukauskui. skaityti »