Nuo rugsėjo keičiasi nuteistųjų ir suimtųjų mokymas

Publikuota: 2015 m. rugpjūčio 12 d. trečiadienis

Nuo rugsėjo 1-osios keičiasi suimtųjų ir kalinių bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimas.

„Nuo rugsėjo tardymo izoliatoriuose laikomi suimti, bet dar nenuteisti asmenys iki 16 metų pirmą kartą turės galimybę mokytis. Iki šiol mokymas buvo organizuojamas tik nuteistiesiems. Kita naujovė – atvirose kolonijose ir socialinės reabilitacijos centruose esantys asmenys tam tikromis sąlygomis turės galimybę mokytis laisvėje esančiose švietimo įstaigose, – pristato pagrindines naujoves švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina. – Tokiu būdu suimtųjų ir nuteistųjų ugdymas taps kokybiškesnis, bus sudarytos palankesnės sąlygos įgyti išsilavinimą, profesiją, o tai paskatins ir geresnę jų integraciją į visuomenę, motyvaciją nebenusikalsti“.        

Rugpjūčio 11 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvykusiame tarpinstituciniame pasitarime dėl mokymo laisvės atėmimo vietose sąlygų gerinimo aktyviai dalyvavo Švietimo ir mokslo, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, savivaldybių, mokyklų skyrių, atsakingų už ugdymą laisvės atėmimo vietose, atstovai. Siūlyta parengti mokytojų, kurie tardymo izoliatoriuose mokys suimtuosius, kvalifikacijos kėlimo sistemą, mokyklų skyrius aprūpinti modernesnėmis mokymo priemonėmis. Pataisos namuose dirbantiems mokytojams siūloma skirti lėšų jų saugumui užtikrinti.

Lietuvoje yra 11 laisvės atėmimo įstaigų. Visose jose yra suteikta galimybė mokytis. Įkalinimo įstaigose laikoma iki 8000 asmenų. 6 proc. (436) iš jų turi aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. 19 proc. (1296) – tik pradinį. 1 proc. (74) – be išsilavinimo. Mokinių amžius – nuo 14 iki 71 metų. Iš viso mokosi 30 proc. nuteistųjų. 1600 asmenys – bendrojo ugdymo sistemoje, apie 1400 – profesinio mokymo.  Laisvės atėmimo vietose jie gali įgyti suvirintojo, kompiuterių operatoriaus, kirpėjo, statybininko ar kitokią profesiją.

Penkiose laisvės atėmimo vietose kaliniams rengiamos ir neformaliojo ugdymo programos: lietuvių kalbos užsieniečiams, anglų kalbos, šachmatų, dailės, muzikos, krepšinio, sveikos gyvensenos ir kt.

Praėjusiais mokslo metais aukštosiose mokyklose savo iniciatyva ir lėšomis studijavo 7 nuteistieji iš Pravieniškių pataisos namų ir Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus. Prieš rugsėjį ketinama apklausti, kiek būtų norinčių šiemet, pagal kokias studijų programas jie studijuotų.         

Naują mokymo tvarką įteisintų Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų laisvės atėmimo vietose, bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašas ir Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašas. Šiuos dokumentus Vyriausybė turi patvirtinti iki rugsėjo 1 d.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »