Paskelbti aukštųjų universitetinių mokyklų studentų magistro darbų konkurso laimėtojai

Publikuota: 2016 m. spalio 3 d. pirmadienis

Paskelbti Ūkio ministerijos inicijuoto aukštųjų universitetinių mokyklų studentų geriausių magistro darbų, kurių temos siejosi su šalies ekonomikos augimu ir konkurencingumo skatinimu, konkurso laimėtojai. Pirmąją vietą konkurse užėmė Vilniaus universiteto magistras Linas Jonušauskas, antrąją – Kauno technologijos universiteto magistrė Virginija Januškaitė, trečiąją – Kauno technologijos universiteto magistrė Akvilė Feiferytė.

„Vertingos magistro darbų įžvalgos gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo. Šiuose darbuose analizuojama, kaip padidinti įmonių konkurencingumą ir gyventojų užimtumą, kokią naudą šalies verslui, ekonomikai ir visuomenei teikia investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas. Moksliniuose darbuose taip pat nagrinėjama, kokiomis priemonėmis skatinti verslumą ir eksporto plėtrą, gerinti verslo aplinką ir tobulinti atskirus ekonomikos sektorius, tokius kaip pramonė, energetika, transportas, turizmas ar mažmeninė prekyba“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.

Pirmosios vietos laimėtoju tapo L. Jonušauskas ir jo magistro darbo vadovas dr. Mangirdas Malinauskas už mokslinį darbą „Plazmoninėmis nanodalelėmis legiruoto hibridinio polimero 3D mikrostruktūrinimas femtosekundiniais lazeriniais impulsais“. Šiame darbe tiriama sąveika tarp polimero, legiruoto aukso nanodalelėmis, ir femtosekundžių impulsų, gautų lietuvišku lazeriu „Pharos“. Pateikti atradimai sudaro puikią galimybę Lietuvos mokslui ir verslui ateityje būti lyderiu besiformuojančiose nanotechnologijų, nanofotonikos ir nanomedicinos rinkose.

Antroji vieta skirta V. Januškaitei ir jos darbo vadovei doc. dr. Linai Užienei už magistro baigiamąjį darbą „Nacionalinio intelektinio kapitalo identifikavimas sumanios specializacijos kontekste: lazerių sektoriaus atvejis“. Šio mokslinio darbo tikslas buvo sudaryti ir pagrįsti nacionalinio intelektinio kapitalo identifikavimo atsižvelgiant į sumaniąją specializaciją modelį. Moksliniame darbe teigiama, kad, siekiant įveiklinti ir tikslingai plėtoti nacionalinį kapitalą, būtina identifikuoti, kurie viešai prieinami nematerialieji ištekliai yra esminiai ir padeda regionams kurti pridėtinę vertę. V. Januškaitės pasiūlytas sprendimas leidžia atpažinti šiuos išteklius ir priimti racionalius jų plėtros sprendimus bei pasiekti konkrečius regiono plėtros tikslus.

Trečiąją vietą laimėjo A. Feiferytė ir jos darbo vadovas prof. Valentinas Navickas už magistro darbą „Žiedinės ekonomikos poveikio atliekų verslui vertinimas“. Šiame darbe buvo tiriamas žiedinės ekonomikos integravimas į atliekų surinkimo ir perdirbimo sektorius, siekiant užtikrinti efektyvesnį atliekų panaudojimą. Pasak A. Feiferytės, kadangi atliekos laikomos nuolat atsinaujinančiu ištekliu, jų panaudojimas leistų sumažinti šalių energetinę priklausomybę, skatintų naujų darbo vietų kūrimąsi ir ekonomikos augimą.

Darbus vertino Komisija, sudaryta iš valstybės, mokslo ir verslo institucijų – Ūkio ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos inovacijų centro, VšĮ „Intechcentras“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros – atstovų.

Laimėjusių darbų autoriams ir darbų vadovams bus skiriamos piniginės premijos: 1 vietai – 1 500 eurų, II vietai – 1 000 eurų, III vietai – 500 eurų. Premijos bus įteiktos per Ūkio ministerijos organizuojamą Verslo dieną, kurioje bus teikiami apdovanojimai „Už nuopelnus verslui“, spalio 5 d. Vilniuje.

Šaltinis: ukmin.lrv.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »