Penkis iš dvylikos įvertintų stipriausių Lietuvos–Šveicarijos mokslo projektų vykdys VU mokslininkai

Publikuota: 2012 m. spalio 12 d. penktadienis

Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programos „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ Jungtinis atrankos komitetas nusprendė finansuoti 12 paraiškų iš 42 pateiktų. Daugiausia projektų – 5 – koordinuos Vilniaus universiteto mokslininkai.

Finansavimas skirtas šiems mūsų mokslininkų projektams: tai prof. Irutės Meškienės (VU Biotechnologijos institutas) vadovaujamam projektui „Augalų imuniteto patogenams reguliacija signalo perdavimui“ , prof. Arvydo Janulaičio  (VU Biotechnologijos institutas) vadovaujamam projektui „Kompiuteryje sumodeliuotų fermentų evoliucija panaudojant mikroskysčių technologiją“, prof. Jūro Banio (Fizikos fakultetas) vadovaujamam projektui „Šveicarijos-Lietuvos feroelektrikai: valdomi vidiniai laukai energijos surinkimui/medicininei diagnostikai/taikymams mikroelektronikoje“, prof. Konstantino Pilecko (Matematikos ir informatikos fakultetas)  vadovaujamam projektui „Asimptominiai uždaviniai ir jų taikymai“, prof. Vaidučio Kučinsko (Medicinos fakultetas) vadovaujamam projektui „Unikalūs genomo persitvarkymai esant įgimtiems nervų sistemos raidos sutrikimams: kilmė, genominiai mechanizmai, funkcinės ir klinikinės pasekmės“. Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai kaip partneriai dalyvaus Gamtos tyrimų centro projekte „Klimato kaita durpynuose: Holoceno ženklai ir dabartinės tendencijos; įtaka bioįvairovei ir anglies deponavimui durpėse“.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro, Gamtos tyrimų centro mokslininkai koordinuos po 2 projektus, Kauno technologijos universiteto mokslininkai – 1 projektą.

Per artimiausius 3,5 metų stipriausios Lietuvos–Šveicarijos mokslininkų grupės vykdys bendrus mokslinius tyrimus ir institucijų partnerystės projektus, kurių bendra finansavimo suma 25 mln. litų.

Parama skirta 11 mokslinių tyrimų projektų: 4 iš jų yra aplinkos apsaugos ir technologijos mokslų, 4 – gamtos mokslų ir 3 – sveikatos (gyvybės) mokslų. Vidutinė vieno projekto suma yra 2,3 mln. litų. Parama taip pat skirta vienam institucinės partnerystės projektui sveikatos (gyvybės) mokslų srityje. Jo įgyvendinimui numatyta 130 tūkst. litų.

Bendruose mokslinių tyrimų projektuose bus sprendžiamos įvairios mokslinės problemos: inovatyvių neinvazinių smegenų traumų bei neurologinių pacientų diagnostikos ir stebėsenos sprendinių, genetinio diabeto tyrimų, kovos su uosių džiūties sukėlėjais, augalų imuniteto patogenams reguliacijos ir daugelis kitų.

Bendrus projektus Lietuvos mokslininkai vykdys su Lozanos federalinio technikos, Lozanos, Berno, Ciuricho, Ženevos, Fribūro universitetų, Federalinio technologijos instituto Ciuriche, Paul Scherrer, Šveicarijos federalinio miškų, sniego ir kraštovaizdžio tyrimų institutų bei Arau kantono ligoninės Neurochirurgijos klinikų mokslininkais.

Projektų paraiškas vertino Lietuvos ir užsienio ekspertai.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »