Lietuvoje jau kuris laikas formuojasi nauja tendencija, kad į profesines mokyklas stoja vis daugiau žmonių, baigusių universitetus. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, tai rodo, kad mūsų švietimo sistemoje naudojami resursai prasilenkia, todėl reikalingas aktyvesnis profesinis orientavimas šeimoje ir mokykloje, glaudesnis bendradarbiavimas su verslu.

„Profesinis orientavimas šeimose ir mokyklose turi keistis, jei norime, kad jauno žmogaus parengimas savarankiškam gyvenimui būtų trumpesnis ir taip brangiai nekainuotų tiek šeimoms, tiek valstybei. Šiandien trūksta ne profesinių mokyklų mokinių, bet gimnazijų, progimnazijų, mokyklų mokinių susitikimų su verslininkais, kad būtų galima lengviau suprasti, kaip per pastaruosius metus keitėsi technologijos ir kaip įmonėse organizuojami procesai. Šeima, mokykla, verslas – aktyvumo šiose grandyse turėtų būti daugiau, jei norime, kad profesinis mokymas įgautų pagreitį“, – sako R. Dargis.

LPK prezidentas iš verslo pusės pasigenda daugiau iniciatyvų ir įsijungimo į mokymo procesą dar mokykloje. Pasak jo, kuo anksčiau įmonė identifikuos savo plėtrą ir prisidės ugdant būsimus darbuotojus, tuo geresni bus verslo rezultatai.

„Ypač svarbus ir verslo bendradarbiavimas su profesinėmis įstaigomis, nes kuo anksčiau jaunas žmogus realybėje susipažįsta su darbo specifika, o tuo greičiau įsitvirtina darbo rinkoje. Todėl verslas Švietimo ir mokslo ministerijai siūlo naują mokymo būdą – dualinį mokymą, kai žmogus kurį laiką semiasi profesinių žinių profesinėse mokyklose ir iškart tokį patį laiką atlieka praktiką įmonėje“, – teigia LPK prezidentas.

Svarbiausi veiksniai, pagal kuriuos darbdaviai pasirenka kandidatus: turimas žinių ir įgūdžių lygis, požiūris į darbą ir turimos vertybės, patirtis. R. Dargio nuomone, technologijų išmanymas ir gebėjimas jas valdyti atveria naujas galimybes šiuolaikiniam žmogui: „Šiandien įmonės investuoja į technologijas, robotizaciją, taigi IT mokymas turėtų būti bazinis visose profesinio mokymo įstaigose, kad nauji specialistai greičiau adaptuotųsi, mokėtų valdyti programinę įrangą.“

Verslumo skatinimas profesinėse mokyklose taip pat turėtų užimti daugiau vietos. Pasak LPK prezidento, išmokius profesijos, svarbu papasakoti ir apie galimybes kompleksiškai panaudoti ir parduoti savo gebėjimus. Juk mokslus baigęs specialistas išmano įrangą, mato poreikį – kodėl jam nesukūrus naujos paslaugos ar produkto pačiam?

„Ko Lietuvoje labai trūksta, kai kalbame apie konkurencingumą, tai išmanių žmonių, kurie galėtų teikti novatoriškas paslaugas ir kurti modernius produktus. Lietuvai reikia ne darbininkų, o daugiau smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų. Lyginant su Vakarų Europa, jų turime per mažai yra. Taigi yra puiki erdvė tiems žmonėms, kurie įgyja profesines žinias ir nori patys būti savarankiški savo verslo šeimininkai“, – sako LPK prezidentas.

Lietuvoje šiuo metu veikia 70 profesinio mokymo įstaigų. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2016–2017 mokslo metus pradėjo 46 990 profesinio mokymo įstaigų mokinių.

2016 metais tęstinį profesinį mokymą baigė apie 14,5 tūkst. asmenų darbo rinkos mokymo centruose, apie 11,5 tūkst. asmenų – profesinėse mokyklose. 2016 metais 68 proc. profesinių mokyklų absolventų įsidarbino ar sukūrė savo verslą.

Deja, bet šiuo metu per mažai išnaudojama sektorinių praktinio mokymo centrų ir profesinių mokyklų infrastruktūra, į kurią neseniai buvo investuotos didelės ES struktūrinių fondų lėšos – per 450 mln. litų, o iš 2014–2020 m. ES fondų  investicijų planuojama paskirti dar beveik 50 mln eurų.