Profesinis mokymas: kas trukdo įgauti pagreitį?

Publikuota: 2016 m. gruodžio 6 d. antradienis

Lietuvoje jau kuris laikas formuojasi nauja tendencija, kad į profesines mokyklas stoja vis daugiau žmonių, baigusių universitetus. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, tai rodo, kad mūsų švietimo sistemoje naudojami resursai prasilenkia, todėl reikalingas aktyvesnis profesinis orientavimas šeimoje ir mokykloje, glaudesnis bendradarbiavimas su verslu.

„Profesinis orientavimas šeimose ir mokyklose turi keistis, jei norime, kad jauno žmogaus parengimas savarankiškam gyvenimui būtų trumpesnis ir taip brangiai nekainuotų tiek šeimoms, tiek valstybei. Šiandien trūksta ne profesinių mokyklų mokinių, bet gimnazijų, progimnazijų, mokyklų mokinių susitikimų su verslininkais, kad būtų galima lengviau suprasti, kaip per pastaruosius metus keitėsi technologijos ir kaip įmonėse organizuojami procesai. Šeima, mokykla, verslas – aktyvumo šiose grandyse turėtų būti daugiau, jei norime, kad profesinis mokymas įgautų pagreitį“, – sako R. Dargis.

LPK prezidentas iš verslo pusės pasigenda daugiau iniciatyvų ir įsijungimo į mokymo procesą dar mokykloje. Pasak jo, kuo anksčiau įmonė identifikuos savo plėtrą ir prisidės ugdant būsimus darbuotojus, tuo geresni bus verslo rezultatai.

„Ypač svarbus ir verslo bendradarbiavimas su profesinėmis įstaigomis, nes kuo anksčiau jaunas žmogus realybėje susipažįsta su darbo specifika, o tuo greičiau įsitvirtina darbo rinkoje. Todėl verslas Švietimo ir mokslo ministerijai siūlo naują mokymo būdą – dualinį mokymą, kai žmogus kurį laiką semiasi profesinių žinių profesinėse mokyklose ir iškart tokį patį laiką atlieka praktiką įmonėje“, – teigia LPK prezidentas.

Svarbiausi veiksniai, pagal kuriuos darbdaviai pasirenka kandidatus: turimas žinių ir įgūdžių lygis, požiūris į darbą ir turimos vertybės, patirtis. R. Dargio nuomone, technologijų išmanymas ir gebėjimas jas valdyti atveria naujas galimybes šiuolaikiniam žmogui: „Šiandien įmonės investuoja į technologijas, robotizaciją, taigi IT mokymas turėtų būti bazinis visose profesinio mokymo įstaigose, kad nauji specialistai greičiau adaptuotųsi, mokėtų valdyti programinę įrangą.“

Verslumo skatinimas profesinėse mokyklose taip pat turėtų užimti daugiau vietos. Pasak LPK prezidento, išmokius profesijos, svarbu papasakoti ir apie galimybes kompleksiškai panaudoti ir parduoti savo gebėjimus. Juk mokslus baigęs specialistas išmano įrangą, mato poreikį – kodėl jam nesukūrus naujos paslaugos ar produkto pačiam?

„Ko Lietuvoje labai trūksta, kai kalbame apie konkurencingumą, tai išmanių žmonių, kurie galėtų teikti novatoriškas paslaugas ir kurti modernius produktus. Lietuvai reikia ne darbininkų, o daugiau smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų. Lyginant su Vakarų Europa, jų turime per mažai yra. Taigi yra puiki erdvė tiems žmonėms, kurie įgyja profesines žinias ir nori patys būti savarankiški savo verslo šeimininkai“, – sako LPK prezidentas.

Lietuvoje šiuo metu veikia 70 profesinio mokymo įstaigų. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2016–2017 mokslo metus pradėjo 46 990 profesinio mokymo įstaigų mokinių.

2016 metais tęstinį profesinį mokymą baigė apie 14,5 tūkst. asmenų darbo rinkos mokymo centruose, apie 11,5 tūkst. asmenų – profesinėse mokyklose. 2016 metais 68 proc. profesinių mokyklų absolventų įsidarbino ar sukūrė savo verslą.

Deja, bet šiuo metu per mažai išnaudojama sektorinių praktinio mokymo centrų ir profesinių mokyklų infrastruktūra, į kurią neseniai buvo investuotos didelės ES struktūrinių fondų lėšos – per 450 mln. litų, o iš 2014–2020 m. ES fondų  investicijų planuojama paskirti dar beveik 50 mln eurų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »